Tikrą audrą Lietuvoje sukėlusi EK ataskaita buvo paskelbta balandį. Joje nurodoma, kiek kartų Lietuvos teisėsaugininkai dėl informacijos apie asmenis kreipėsi į fiksuoto ir mobiliojo ryšio operatorius. Šie skaičiai pribloškė daugelį. Kai kurie visuomenininkai ir politikai ėmė kalbėti apie nežabotą teisėsaugininkų siautėjimą. Pirštu baksnodami į ataskaitą jie piktinosi, kad, palyginti su kitomis šalimis, Lietuva atrodo tarsi seklių valstybė.
Tačiau dabar aiškėja, kad piktintasi be reikalo – EK atstovai neseniai Briuselyje vykusiame asmens duomenų priežiūros institucijų susitikime VDAI atstovams pareiškė, kad rengiant ataskaitą įsivėlė klaida.
Komisijos atstovai sutrikę
Prieš porą mėnesių inspekcijos vadovas Algirdas Kunčinas kelis kartus kreipėsi į EK, prašydamas nurodyti, kuri Lietuvos institucija pateikė duomenis, tačiau atsakymo negavo. Ataskaitos rengėjai dabar tikina patys to negalintys išsiaiškinti.
Briuselyje apsilankiusi VDAI direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė „15min“ pasakojo, kad asmens duomenų priežiūros institucijų susitikime kiekvienos valstybės atstovai turėjo patvirtinti, kad sutinka, jog ataskaitoje skelbiami skaičiai yra teisingi.
„Mes dar kartą pakartojome savo poziciją, kad tokių duomenų, kurie nurodomi, mes nepateikėme. Jie pripažino, kad buvo padaryta klaida“, – teigė ji.
Anot inspekcijos vadovo pavaduotojos, EK atstovai pažadėjo raštu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui patvirtinti, kad ataskaitoje skelbiama informacija neteisinga. Jie taip pat VDAI atstovus patikino, kad rudenį prie dokumento bus patalpinta informacija, kad duomenys apie Lietuvą yra netikri ir prašoma jais nesiremti.
„Jie patys labai sutrikę, – paklausta, ar pavyko sužinoti, kuri Lietuvos institucija galėjo EK pateikti informaciją apie užklausas ryšio operatoriams, sakė R.Vaitkevičienė. – Jie nežino, iš kur atsirado šis skaičius. Patys EK atstovai bandė tai išsiaiškinti: siuntė užklausas Europos Tarybai, net mūsų pačių to klausė, nors mes jiems siuntinėjome raštus su tais pačiais klausimais. Kadangi per tą laiką pasikeitė eurokomisarai, taip pat ir jų biurų sudėtis, nelengva sužinoti, kas į ataskaitą įrašė tokį skaičių.“
Įrodinėjo, kad duomenys tikri
Kitos ataskaitoje minimos šalys priekaištų EK neturi. Dokumente išvardytos valstybės, kurios Komisijai apskritai nepateikė prašomos informacijos. VDAI vadovas A.Kunčinas anksčiau teigė, kad tarp šių šalių turėjo būti minima ir Lietuva, nes europinė Duomenų saugojimo direktyva į mūsų valstybės teisę buvo perkelta tik 2009 metais. Tai reiškia, kad informacija už 2008-uosius net nebuvo kaupiama.
Prieš beveik porą mėnesių EK atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas „15min“ aiškino gavęs patvirtinimą iš EK, kad Lietuva pateikė duomenis už 2008 metus, kurie buvo panaudoti rengiant ataskaitą, tačiau kuri institucija tai padarė, jis nedetalizavo.
Seimo NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas „15min“ tuo pat metu aiškino, kad parlamentui atskaitingos institucijos, tarp jų – Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas, duomenų EK neteikė. Tą patį „15min“ sakė Ryšių reguliavimo tarnybos ir mobiliojo ryšio paslaugas teikiančių bendrovių atstovai.
