Kas dvi savaites – į Ukrainą
Tarptautinė Arnoldo veikla prasidėjo dar mokykloje – panevėžietis vienuoliktą klasę baigė JAV, Naujajame Džersyje. Brandos egzaminai ir metai Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute tebuvo trumpa stotelė prieš išvykimą ilgam. Tarptautinių santykių studijos Colgate universitete Niujorko valstijoje, nauja patirtis, būrys draugų iš viso pasaulio netrukdė išlaikyti ryšių su Lietuva – studentas dalyvaudavo bendruomenės veikloje, stažavosi lietuvių kilmės senatoriaus Richardo Durbino biure.
Nors daugelis bendramokslių liko JAV, mintis ten įsitvirtinti neviliojo. Magistro diplomą Arnoldas gavo Paryžiuje, o 2004-aisiais grįžo į Lietuvą ir tapo tuomečio prezidento Valdo Adamkaus patarėju vidaus politikos klausimais. Gimtinėje išbuvo vos pusantrų metų – jau 2006 m. pradžioje persikėlė į Briuselį ir pradėjo dirbti Europos Parlamente (EP). Po pusketvirtų metų tapo EP pirmininko Jerzy Buzeko patarėju, šias pareigas eina ir lenką poste pakeitus vokiečiui Martinui Schulzui.
Kartu su nauju vadovu pasunkėjo A.Pranckevičiaus portfelis – prie anksčiau kuruotų ES Rytų kaimynystės šalių, Rusijos, Vakarų Balkanų, plėtros strategijos buvo prirašyta Azija. „Gavau visą žemyną – desertui, kad ginkdie nepradėčiau nuobodžiauti“, – juokėsi pašnekovas.
Jis neslėpė, kad didėjantį darbo krūvį nelengva suderinti su Belgijos lietuvių bendruomenės (BLB) pirmininko pareigomis: „Buvo sunku, dabar – dar sunkiau. M.Schulzas yra reiklus ir stiprus, matomas politinis lyderis, kuris iš savo komandos daug reikalauja. Su juo dirbti įdomu, bet turi atiduoti daug jėgų ir energijos. Per pastaruosius 9 mėnesius beveik paskutinius mano energijos lašus atėmė misija ekspremjerės Julijos Tymošenko bylai Ukrainoje.
„Gavau visą žemyną – desertui, kad ginkdie nepradėčiau nuobodžiauti.“
Bendruomenės valdybos nariai net ėmė pykti, kad manęs dažnai nėra Briuselye, kas antrą savaitę esu Kijeve – per pusmetį buvo dvylika vizitų, devynios savaitės ten praleistos įtemptuose pokalbiuose su aukščiausiais pareigūnais ir J.Tymošenko.“
Lyg kitų rūpesčių būtų maža, lietuvis po ispanų kalbos kursų dar nusprendė pramokti vokiečių. „J.Buzekui pradėjau dirbti nekalbėdamas lenkiškai. Labai išgyvenau, nes jis lyg ir tikėjosi, kad, būdamas iš Lietuvos, kalbėsiu. Kibau į lenkų kalbą, bet dabar galiu tik truputį susikalbėti. Vokiečių kalbos mokiausi mokykloje, bet ji niekada neprilipo – esu romanų kalbų mėgėjas, neskaitant anglų kalbos, kuri visiems yra lyg gimtoji. Pajutau – pirmininkas norėtų, kad jo komanda kalbėtų vokiškai.“
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Arnoldas Pranckevičius |
Dažnos vadovo kelionės privertė BLB valdybą ilgus susitikimus savaitgaliais pakeisti greitomis vakarienėmis planams aptarti ir darbams pasidalinti. Pirmininkas negailėjo gerų žodžių spalvingai komandai, be kurios esą nebūtų pavykę įsukti bendruomenės veiklos: savo pavaduotojai eurokomisaro Algirdo Šemetos atstovei spaudai Karolinai Štelmokaitei, dailininkui Audriui Gražiui, dviem Europos mokyklos mokytojoms, socialinių mokslų daktarei, NATO dirbančiam lietuviui.
Iššūkis – kaip suvienyti lietuvius?
Bendruomenei Arnoldas priklauso nuo 2003-iųjų, kai stažavosi Briuselyje, o pirmininkauja ketvirtus metus, nors prieš tai net neplanavo aktyviai įsitraukti į jos veiklą. Bijojo, kad posėdžiai, susitikimai, kalbų ir dokumentų rengimas, kelionės į užsienį surys per daug laiko.
Raginamas bičiulių, vis tik nusprendė dalyvauti rinkimuose į valdybą, o tapo pirmininku – po balsavimo jau buvo nesmagu atsisakyti atsakomybės. BLB padeda ne tik primiršti užsienio politiką, bet ir pasinerti į kultūrinę, pilietinę, visuomenę veiklą, o svarbiausia – išlaikyti glaudžius ryšius su Lietuva.
Vienas pirmųjų iššūkių buvo atgaivinti prigesusią BLB veiklą ir rasti sąlyčio taškų, net tirpdyti nepasitikėjimą tarp įvairių lietuvių grupių. Belgijoje gyvena per 2 tūkst. lietuvių, artėjant pirmininkavimui ES jų dar padaugėjo, bet formaliais bendruomenės nariais yra per 100, su šeimos nariais – dukart tiek.
Bendruomenė įsikūrė 1947 m., kai dauguma lietuvių, atvykę iš Vokietijos, dirbo Belgijos anglių kasyklose. Jų vaikai ir anūkai jau suaugę, kartais net nekalba lietuviškai. Šiais laikais Belgijoje dėl vienų ar kitų priežasčių ėmė kurtis meilės emigrantai ir jauni profesionalai, kurių dauguma dirba ES institucijose ar NATO. Keleriems metams atvyksta diplomatai, laikini darbuotojai ir studentai.
Pastarųjų dviejų grupių atstovus sieja ne tik darbas, bet ir interesai, pomėgiai, politinės pažiūros, ketinimas grįžti į Lietuvą. Viena vertus, jie neturi tokio stipraus akstino jungtis į bendruomenę, kaip gyvenantieji Didžiojoje Britanijoje, JAV ar Ispanijoje. Tačiau juos vienija bendri interesai: vaikų auklėjimas, profesija, pomėgiai, noras grįžus į Lietuvą imtis bendrų darbų, o tai skatina burtis į mažesnes grupes.
Atgaivino bendruomenę
Dar mokykloje pradėjusio debatuoti A.Pranckevičiaus iniciatyva atsirado Briuselio debatų klubas. Vasario 16-ąją jis namie ėmė organizuoti lietuviškos poezijos vakarus. Dainingieji susibūrė į chorą, tikintieji įkūrė parapiją, entuziastingų tėvų ir mokytojų dėka savaitgaliais ambasados patalpose vaikai mokosi Lietuvos istorijos ir kalbos. Keliautojų klubo nariai kas mėnesį lanko Belgijos kaimus ir miestelius, leidžiasi į žygius pėsčiomis, dviračiais ar slidėmis.
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Arnoldas Pranckevičius |
Bene daugiausiai lietuvių pritraukia sporto žaidynės, kurias prieš šešerius metus sumanė atstovybė prie NATO, o dabar organizuoja BLB kartu su Liuksemburgo lietuvių bendruomene. Pernai jose dalyvavo apie 550 žmonių, kurie varžėsi 14 sporto rungčių: žaidė krepšinį, futbolą, badmintoną, šachmatais, šaškėmis, plaukė, fechtavosi.
Prancūzijoje, šalia kalnų upės ir fantastiško grožio kaimelio, bendruomenės nariai šventė Jonines pagal pagoniškas tradicijas – kūrė laužus, palydėjo ir pasitiko saulę, pagarbino ugnies deivę Gabiją. Žmonės susirinko, nors daugeliui teko važiuoti bent dvi-tris valandas, pasirūpinti nakvyne.
Vienas iš planų ateičiai – lietuvių kalbos mokyti ne tik vaikus, bet ir suaugusius žmones. Jos reikia ne vien antrosioms pusėms, bet ir užsieniečiams, kurie dėl vienos ar kitos priežasties susižavi Lietuva. EP dirbantys vokiečiai vertėjas Tillmannas Haakas ir vieno iš europarlamentarų padėjėja Julia Wanninger jau puikiai kalba lietuviškai, bet kiti, pavyzdžiui, knygą apie mūsų šalį rašantis prancūzų žurnalistas, tik turi tokių planų.
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Arnoldas Pranckevičius |
„Bendruomenė atgijo, nors Briuselyje veiklos pilna. Kas vakarą turi po kelis pasirinkimus, kur nueiti. Žmonės renkasi į bendruomenės renginius, nors tuo metu vyksta dar kažkas, – stebėjosi BLB vadovas. – Pavyko išjudinti žmones. Padaugėjo veiklos ir iniciatyvių žmonių, kuriems trūko tam tikros veiklos, bet reikėjo mūsų paskatinimo, paramos ir pagalbos.“
Rekordinis rinkėjų aktyvumas
Arnoldą nustebino ir pastarųjų Seimo rinkimų rezultatai bei rinkėjų aktyvumas. Priešingai lietuvių gausiai gyvenamose Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Airijoje, JAV, čia jis buvo rekordinis – 86 proc. Dar daugiau – rezultatai buvo kitokie nei Lietuvoje: 49 proc. balsavo už konservatorius, 27 proc. – už Liberalų sąjūdį, 12 proc. – už socialdemokratus, 2,9 proc. – už „Drąsos kelią“, 1,3 proc. – už Darbo partiją, 0,3 proc. – už „Tvarką ir teisingumą“.
"Pavyko išjudinti žmones. Padaugėjo veiklos ir iniciatyvių žmonių, kuriems trūko tam tikros veiklos, bet reikėjo mūsų paskatinimo, paramos ir pagalbos."
Pašnekovas Belgijos lietuvius pavadino pilietiška ir politiškai išprususia bendruomene. Jų balsavo apie tūkstantį, o iš viso užsienyje – apie 16 tūkst. žmonių. Todėl jis paragino Lietuvos politikus susirūpinti, kaip paskatinti užsienio lietuvius dalyvauti rinkimuose, kitaip prarasime žmones ne tik fiziškai, bet ir tuos, kurie dar domisi savo šalimi, sieja su ja ateitį.
Pilietiškumo stoka neapkaltinsi ir paties Arnoldo. Nors jau 13 metų gyvena užsienyje, jis ketina sugrįžti į gimtinę. Anksčiau galvodavęs, kad 10 metų yra riba, kai emigrantas pradeda dvejoti dėl savo identiteto. Kadangi studijavo ir dirbo įvairiose šalyse, nuolat skraido į Lietuvą, dalyvauja bendruomenės veikloje, o tautų katilas Briuselis neverčia susitapatinti su kuria nors kita kultūra, užsienyje praleisti metai pečių dar nesveria. „Vis dar jaučiuosi laikinai išvykęs“, – patikino jis.
Dosjė
33-ejų Arnoldas Pranckevičius baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą, vienuoliktoje klasėje 1996-1997 m. mokėsi JAV. Metus studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, dirbo nacionalinėje ir regioninėje spaudoje.
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Arnoldas Pranckevičius |
2002 m. JAV Colgate universitete įgijo tarptautinių santykių bakalauro laipsnį. Per šį laiką stažavosi Ilinojaus senatoriaus Richardo Durbino biure, dirbo Laisvosios Europos radijuje Vašingtone, pusmetį gilino žinias Ženevoje. Laimėjęs Rotary pasaulio taikos stipendiją, magistrantūrą baigė Paryžiaus politikos mokslų institute (Sciences Po). Stažavosi UNESCO būstinėje Paryžiuje ir Europos Parlamente Briuselyje.
Vėliau pusantrų metų patarinėjo prezidentui Valdui Adamkui vidaus politikos klausimais, dirbo EP delegacijų administratoriumi santykiams su Rusija, Ukraina ir Baltarusija. 2009-aisiais tapo EP Užsienio reikalų komiteto administratoriumi, tų pačių metų rugsėjį prisijungė prie EP pirmininko Jerzy Buzeko komandos. Buvo pirmas lietuvis EP vadovo komandoje. 2012 m. sausį šias pareigas perėmus Martinui Schulzui, liko dirbti su juo patarėju užsienio politikos klausimais.
2009 m. kovą buvo išrinktas, o pernai perrinktas Belgijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininku.
