„Mes tai vertiname labai rimtai, nes žinome, kad šiuose centruose vykdavo kankinimai. Ar tai buvo čia, tą dar reikia įrodyti“, – po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite Vilniuje sakė T.Hammarbergas.
„Tai svarbus klausimas, kurį būtina išaiškinti – jeigu jo čia nebuvo, Lietuvos vardas būtų išvalytas, o jeigu jis iš tikrųjų čia buvo, reikia paaiškinimo, kaip tai galėjo įvykti, ir imtis priemonių, kad tai nebebūtų įmanoma ateityje“, – žurnalistams sakė komisaras.
Esu tikras, kad tiesa išaiškės. Dabar ji pasirodo lašas po lašo, kai kalba vienas agentas po kito. Informacija pasirodo įvairiais kanalais, ir vaizdas aiškėja, – sakė Thomasas Hammarbergas.Apie Lietuvoje iki 2005 metų veikusį CŽV kalėjimą rugpjūčio mėnesį pranešė JAV televizija „ABC News“, tokių duomenų sakė turįs ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos tyrėjas Dickas Marty. Europos Taryba 2007 metais paskelbė, kad tokie centrai, kur buvo tardomi terorizmu įtariami asmenys, veikė Lenkijoje ir Rumunijoje.
Komisaras T.Hammarbergas sakė buvęs informuotas, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prašo informacijos iš D.Marty, bet teigė manąs, kad ir jos negavus tyrimas turėtų būti nuodugnesnis. Komisaras sakė pats neturįs tikros informacijos, kuri leistų tvirtai teigti buvus arba nebuvus CŽV kalėjimo Lietuvoje.
Pareigūno teigimu, galimi būdai ištirti paskleistą informaciją yra įvairūs – tuo galėtų užsiimti tiek parlamento komitetas, tiek prokuratūra.
„Kam imtis iniciatyvos, turi nuspręsti pati valstybė. Viena galimybė – parlamentinis tyrimas. Pavyzdžiui, saugumo komitetas galėtų paskirti pakomitetį su ekspertais. Galėtų būti teisinis komitetas. Viena iš galimybių – kad to imtųsi prokuroras. Kitose šalyse gal būtų steigiama speciali tyrimo komisija su tikrais nepriklausomais ekspertais“, – žurnalistams sakė Europos Tarybos pareigūnas.
„Esu tikras, kad tiesa išaiškės. Dabar ji pasirodo lašas po lašo, kai kalba vienas agentas po kito. Informacija pasirodo įvairiais kanalais, ir vaizdas aiškėja“, – pridūrė T.Hammarbergas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir buvę šalies vadovai – kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir ekspremjeras Algirdas Brazauskas – pranešimus apie Lietuvoje esą buvusį CŽV kalėjimą paneigė.
Tuo metu liepą prezidentės pareigas pradėjusi eiti Dalia Grybauskaitė antradienį per spaudos konferenciją sakė neturinti „aiškaus atsakymo“ dėl galimo CŽV kalėjimo egzistavimo, bet turinti „netiesioginių įtarimų“.
Anot Prezidentūros pranešimo, per susitikimą su T.Hammarbergu šalies vadovė „patikino, kad Lietuva yra pasiryžusi aktyviai bendradarbiauti su Europos Taryba ieškant atsakymo dėl galimo JAV terorizmu įtariamų asmenų sulaikymo centro egzistavimo Lietuvoje“.
