Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad įsigaliojus Pilietybės įstatymo pataisoms, kurios užtikrina teisę tarpukariu iš Lietuvos išvykusiems žydams bei jų palikuonims atkurti Lietuvos pilietybę, Migracijos departamentas imsis iniciatyvos raštu ar per ambasadas pranešti, jog anksčiau neigiamų atsakymų sulaukę asmenys gali pakartotinai kreiptis dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.
„Tai yra be galo aktualus politinis žingsnis, galbūt šiandien tiems turtingiems amerikiečiams nėra aktuali Lietuvos pilietybė, bet tokia galimybė, kai įstatymas apskritai ją numato, turi būti, ir ta galimybė turi būti labai aiškiai išdėstyta“, – BNS sakė F.Kukliansky.
Ji taip pat pabrėžė, kad iki sovietų okupacijos Lietuvą žydai paliko ne tik dėl ekonominių priežasčių, jei nebūtų to padarę, šiuo metu jų nebūtų gyvų.
Jei jie nebūtų išvykę, jų tikrai nebūtų šiandien tarp gyvųjų ir jie negalėtų kreiptis į jokias migracijas dėl pilietybės, - sako F.Kukliansky.
„Litvakai sudaro didžiausią procentinę proporciją besikreipiančiųjų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pirmiausia taip yra dėl to, kad savo laiku tie žmonės buvo priversti išvykti iš Lietuvos ir ne vien dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl artėjančio Antrojo pasaulinio karo. Antra priežastis – jei jie nebūtų išvykę, jų tikrai nebūtų šiandien tarp gyvųjų ir jie negalėtų kreiptis į jokias migracijas dėl pilietybės“, – sakė F.Kukliansky.
„Aš noriu pateikti pavyzdį, grįžau iš Kišiniovo (...), kur lankiausi su į American Jewish Committee (AJC) delegacija, ir priėmimo pas valdžios atstovus metu vienas iš AJC vadovų pasiūlė pakelti tostą už savo protėvius, kurie kažkada išvežė savo šeimas iš buvusios Sovietų sąjungos teritorijos, ir tas tostas reiškia didžiausią pagarbą savo protėviams, kurie išvežė savo šeimas laiku, jiems neteko patirti nei karo kančių, nei visų kitų nelaimių, kurias teko patirti šioje teritorijoje gyvenusiems žmonėms“, – pasakojo LŽB vadovė.
Norinčių daugėja
Migracijos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuvos pilietybę atkurti atsisakyta dešimčiai litvakų, 2015 metais – 76, šių metų pirmąjį ketvirtį – 97.
Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika, kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo. Anot teismų, 1918-1940 metais Lietuvoje nebuvo persekiojami Lietuvos piliečiai.
Reaguodamas į situaciją, Seimas baigdamas pavasario sesiją pakeitė įstatymą, kad pilietybė atkuriama asmeniui, kuris iš Lietuvos pasitraukė ar išvyko iki 1990 metų kovo 11 dienos, išskyrus keitusius gyvenamąją vietą po 1940 metų birželio 15 dienos buvusios Sovietų sąjungos teritorijoje.
Ligšiolinis Pilietybės įstatymas numatė, kad dvigubą pilietybę gali turėti iki 1990 metų kovo 11-osios iš Lietuvos pasitraukę asmenys.
