Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Filosofas G.Mažeikis: Kauno rytojui reikia lyderio

Superinės durys į Kauną“, - nusijuokė G.Mažeikis, pirštu rodydamas į Laisvės alėjos pradžioje stovinčio apgriuvusio pastato antrąjį aukštą, kur kažkada buvo balkonas.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Superinės durys į Kauną“, - nusijuokė G.Mažeikis, pirštu rodydamas į Laisvės alėjos pradžioje stovinčio apgriuvusio pastato antrąjį aukštą, kur kažkada buvo balkonas.
Šaltinis: 15min
0
A A

Išsivaduoti iš Vilniaus šešėlio, užsiauginti tolerancijos sparnus ir susitvarkyti gatvėse žiojėjančias duobes – tokias užduotis į priekį žengti norinčiam Kaunui kelia filosofas Gintautas Mažeikis, į Kauną gebantis žvelgti nekaunietišku žvilgsniu.

Sportiškiausias šalies miestas, kuriame gyvena verslūs, sumanūs ir išradingi žmonės – tokius ir kitokius epitetus, kalbėdami apie savo miestą, su pasididžiavimu rėžia kauniečiai. Tačiau kas antro pagal dydį šalies miesto laukia artimiausioje ateityje? Padėti atsakyti į šį klausimą paprašėme filosofijos profesoriaus G.Mažeikio.

Gimęs šiaurinėje Rusijoje esančiame Vorkutos mieste, į filosofijos paslaptis gilinęsis Sankt Peterburgo valstybiniame universitete, vėliau gyvenęs Rokiškyje bei Vilniuje ir net 16 savo gyvenimo metų atidavęs Šiauliams, vyriškis prieš pora metų apsigyveno Kaune.

„Aš galėčiau save vadinti tam tikrų miesto įvykių fanu. Jeigu gyvenčiau kituose miestuose, su didžiuliu malonumu atvažiuočiau lankytis Kauno festivaliuose. Esu visiškai įsimylėjęs Kauno Senamiestį su Santaka, – paklaustas apie savo santykį su Kaunu, kalbėjo 46 metų Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas. – Tiesa, negalėčiau pasakyti, kad esu tam tikrų Kauno miegamųjų ar gamyklinių rajonų, arba tam tikro Kauno nepakantumo kitiems fanas ar mėgėjas“.

Niekaip neatsikrato sostinės šešėlio

–Kalbant apie Kauno ateitį, visų pirma reikia nutapyti dabartinio miesto portretą. Nuo ko, rankose turėdamas teptuką ir dažų, pradėtumėte Jūs?

–Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad Kaunas nuolatos atsiduria Vilniaus šešėlyje ir tai Kaunui trukdo saugoti savo kultūrinę, mokslinę, socialinę ir etninę tapatybę. Kituose Lietuvos miestuose, kurie yra atokiau nuo Vilniaus, šis didelio ir nuolat augančio miesto buvimas šalia nėra taip smarkiai jaučiamas. Tai yra pirmasis pažymėtinas dalykas. Antras, kuris yra vienas iš geresnių, yra tai, jog Kaunas pagaliau atrado Santaką. Ji yra valoma, ji yra prižiūrima, Kauno pilis ir ta visa Senamiesčio pusė atsigauna. Kartu po truputį atsigauna ir visas Senamiestis. Tai yra labai gražus ir geras dalykas, kadangi Kauno Senamiesčio architektūra gerokai skiriasi nuo Vilniaus. O tai yra savitumas bei didelis pliusas. Trečia, Kauno miestas yra besimokantis, studijuojantis miestas. Tačiau Kauno universitetai, konkuruodami su Vilniaus universitetais, atsiduria grėsmėje. Vilniaus trauka yra stipri ir Kauno universitetams reikia nuolat ieškoti būdų, kaip padaryti proveržius.

–Kokį vaidmenį į priekį žengiančio miesto kelyje atlieka gyvybinga ir aktyvi jo centrinė dalis?

–Visose pasaulio šalyse, ypatingai išsivysčiusiose, nuolat susiduriama su miesto centro raidos problema, kuri nėra savaime aiški ir savaime vykstanti. Augant žmonių gerovei, žmonės jos plėtrą mato priemiesčiuose arba su gamta aktyviai integruotuose  rajonuose. Tam, kad miesto centras vystytųsi, reikalingos specialios pastangos, susijusios su universitetų ir kolegijų išsaugojimu centre. Taip pat – su miesto administracinių įstaigų laikymu miesto centro aplinkoje bei masiniu, kuo didesniu kūrybinių industrijų – žmonių, susijusių su kultūros ir meno veiklomis – pritraukimu į miesto centrą. Beje, Laisvės alėjai ir Senamiesčiui tai labai tinka. Šiandien vietos didelei panikai nėra, gyvybingumo problema yra sprendžiama, nieko katastrofiško dar neatsitiko. Iš Kauno centro pastaruoju metu išsikėlė tradicinės parduotuvės į prekybos centrus, o į centrą atsikelia daugiau kavinių. Nuo to centras tik pagyvėja. Kiek tas gyvenimas galėtų dar labiau intensyvėti, sunku pasakyti, nes tai labai priklauso nuo įvairiausių smulkių kasdienybės strategijų arba situacijų, kurios gali būti susijusios su leidimais mugėms, koncertams, su prekyba knygomis, su simbolinėmis aikštėmis, su įvairiausių paminklų integravimu. Bet kokiu atveju, tai vieta polemikai, ginčams.

Reikia išlaisvinti bohemos potencialą

–Kauno valstybinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas, kalbėdamas apie iš stagnacijos gniaužtų niekaip neišsivaduojantį miesto centrą, iškėlė teoriją apie stiprų kauniečių namisėdiškumą. Ką apie tai manote Jūs?

–Verslumas, kuris yra būdingas daliai kauniečių, yra susijęs ir su gerovės siekiu. Bet ta gerovė Kaune, kaip ir kituose miestuose, yra siekiama išsikeliant į patogesnius gyvenamuosius rajonus, kurie dažniausiai yra ne centre. O kadangi Kauno centras ir Senamiestis susiliejo su miegamaisiais rajonais, tie naujesni kvartalai atsiduria pakankamai toli nuo centro. Taip neišvengiamai atsiranda ta sėdėjimo, nejudrumo problema. Žinoma, yra dar vienas labai sudėtingas dalykas: tam, kad būtų vartojama kultūrinė produkcija – šiuolaikinis teatras, šokis, nekomercinis kinas – reikalingi tam tikri gebėjimai. Pirmiausia, meniniai – humanitariniai gebėjimai, kurie reikalingi kiekvienam žmogui. Tačiau miestas daug dėmesio yra skyręs technologinei raidai ir ilgainiui atitinkamai sumažėjo tos meninės produkcijos vartotojų kiekis. Be to, Kaune nėra didelio lojalumo bohemai. Bohema – tai bendrinis vardas visiems  menininkams, kultūrininkams, humanitaramas, kurie gyvena kiek kitokį viešojo gyvenimo būdą. Jie rodo iniciatyvą kavinėse, teatruose bei kinuose, reikalaudami įdomesnės, geresnės produkcijos. Be bohemos aukštas kultūrinis gyvenimas miestuose apskritai neįsivaizduojamas. Be bohemos aukštesnio lygio kultūrinis vartojimas neįmanomas. O Kaunas nėra pakankamai tolerantiškas ir atviras bohemai. Šilumos mieste trūksta. Žinoma, tai atskira istorija, bet, pavyzdžiui, aš nesu girdėjęs, kad panašūs dalykai kada nors būtų svarstyti miesto taryboje.

–Kaip galėtumėte įvertinti Kauną valdančių žmonių suvokimą, veiksmus bei miesto ateities matymą?

–Aš sakyčiau, kad gilėja požiūris į vadinamų kūrybinių industrijų svarbą ir pakankamai gerai suvokiamas universitetų vaidmuo. Gilėjantis požiūris į kūrybinių industrijų svarbą reiškia tiktai vieną dalyką – kad laipsniškai nusisukama nuo postsovietinio manymo, kad miestas pirmiausia yra tik darbininkų ir tarnautojų miestas. Suprantama, kad miestas yra didžiulė įvairovė skirtingų žmonių grupių, kurių interesai turėtų būti tenkinami. Kita vertus, tas atsisukimas į įvairias kitas veiklas, manau, vyksta per lėtai. Ta diskusija dėl besimokančio miesto, dėl kūrybinių industrijų, dėl meninių – verslinių jungčių vyksta, bet per lėtai ir nepakankamai efektyviai.

Džiaugiasi dėl „Ryanair“ plėtros planų

–Šiais metais pasibaigusio konkurso „Chorų karai“ pavyzdys bei kiti atvejai tarsi rodo, jog kaunietis yra labiau kaunietis, nei vilnietis yra vilnietis. Kaip tai galėtumėte paaiškinti?
–Pirmiausia, tai istorinė tradicija. Kaune vis dėlto yra pakankamai daug žmonių, kurie mena ir didžiuojasi tarpukario Lietuva. Vilniaus atmintis susiformavo jau po nepriklausomybės atgavimo, nes ten vyko labai intensyvi etninio gyventojų sąmoningumo kaita. Lenkakalbiai arba rusakalbiai dabar tapo kalbančiais lietuviškai. Be to, Vilnius labai smarkiai plečiasi ir į jį suvažiuoja gyventojai iš visos Lietuvos, taip pat ir iš Kauno. Todėl šioje vietoje mes matome tam tikrą tapatybės išskydimą. Tuo tarpu Kaune tas savimonės tvirtumas yra užlaikytas istorijos. Tai yra pliusas tam, kad išsaugotume ir plėtotume savo paveldą. Bet ir trikdis, nes kartais tai trukdo modernizacijai, mat nuolat kabinamasi prie senų stereotipų ir fetišų, kurie kartais būna nebegyvybingi.

–Ar drįstumėte nuspėti ar prognozuoti pokyčius, kurie per artimiausius kelerius metus palies Kauną?

–Na, geriau kai ko miestui palinkėsiu. Urbanistai, architektai, kultūrininkai ir verslininkai nuolat svarsto apleistų fabrikinių rajonų ir juose esančių didžiulių pastatų likimą. Galų gale bus priimti svarbūs bei atsakingi sprendimai dėl to, kad tos teritorijos bus įsisavinamos patraukliu būdu. Manau, kad geros perspektyvos atsiveria ir galima daug laimėti dėl Kauno oro uosto plėtros. „Ryanair“ atėjimas yra gera žinia. Kauno miestas yra vienas iš technologiškai inovatyviausių miestų Lietuvoje. Kadangi miestas turi Kauno technologijos universitetą ir daug verslumo, čia gana greitai įsisavinamos lengvai valdomos buitinės, energetinės technologijos. Aišku, kad tai atveria įvairias galimybes miesto energetikos ūkio restruktūrizavimui ir efektyvinimui. Jeigu tai būtų daroma pakankamai ryžtingai ir greitai, visa tai skatinant ES pinigais, visas miestas dėl to neabejotinai taptų patrauklesnis visos Lietuvos gyventojams. Aišku, Kaune yra ir Achilo kulnas, besikartojantis metai iš metų – tai keliai keleliai. Šia linkme nesimato jokių vizijų ir proveržių, kaip visas kelių tinklas galėtų būti tvarkomas.

Kandidatų į lyderius yra

–Ar miestui, norinčiam žengti į priekį ir tobulėti, būtinas lyderis?

–Taip. Ir reikia būtent lyderio, o ne administracinio vadovo. Lyderio, kuris turėtų savo kultūrines, humanistines, humanitarines, socialines fantazijas ir utopijas. Lyderio, kuris nebijotų fantazuoti ir nebijotų būti už tai kritikuojamas. Nebijotų savo idealų labai intensyviai siekti. Štai tokio reikia lyderio.

–Ar Kaune matote bent vieną, kuris galėtų pretenduoti į tokį vaidmenį?

–Kaune žmonių, kurie turėtų lyderio bruožų, yra daug. Bet pas mus politinės partijos iškelia savo lyderius. Šiai dienai tokio, kuris būtų ir stiprus, ir fantazuotojas, ir būtų tapęs politiniu lyderiu, nematau. Tai yra politinių partijų darbo problema, nes niekas kitas negali iškelti lyderių ir jų stumti. Aš labai bijau, kad Kaune miesto metu vėl netaptų kokia nors per daug humanitarinių gebėjimų neturinti politinė charizmatinė asmenybė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min