„Rusijos šiuolaikinė propaganda pradeda labai plačiai remtis ir naudotis šiuolaikiniais humanitarinių ir socialinių mokslų tyrinėjimais. Vadinasi, mokslo pažanga tarnauja propagandai ir karo mašinai. Pati ekonomika, mokslas ir žiniasklaida yra mobilizacinės: geriausi ištekliai mobilizuojami tam tikroms veikloms, kurios neturi nieko bendro su demokratija, bet turi tikslą išplėsti Rusijos pasaulį“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ trečiadienį sakė G. Mažeikis.
Tai, anot jo, reiškia, kad vienas iš galimų kelių, kaip kelti Lietuvoje sumaištį – supriešinti lietuvius, lenkus ir rusus. Kitas kelias – supriešinti religines bendruomenes. „Tačiau tai nereiškia, kad mes galėtume pasiūlyti lietuvišką viziją, kurioje turėtų susijungti visi baltarusiai, lenkai ir Lietuvos rusai, kad mes vieningai apsikabinę ruoštumėmės pasipriešinimui. Tai tik sukeltų visuomenėje neigiamas reakcijas, nes lietuviai, kaip ir ukrainiečiai, jau pripratę prie įvairovės – demokratijos malonumų.“
Tad savos cenzūros kaip atsvaros į rusiškąją, pasak jo, Lietuvai nereikėtų taikyti. Jis pasitelkia Lietuvos prezidento Antano Smetonos laikais egzistavusios cenzūros pavyzdį, kuomet esą tai visai nepadėjo priešintis okupacijai.
„Nėra tokių gerų pavyzdžių, kai yra vieninga ideologija ir vieninga tauta, ir tada jų nebegalima užimti. Paprastai tai būna vieno vado ar partijos ideologija. Vadinasi, kitaip mąstantys žmonės lieka nepatenkinti. Būtent jais ir gali pasinaudoti priešiškos šalies propaganda“, - kalbėjo G. Mažeikis.
Tad tokia vienpusiška vienybė, jo nuomone, gali šalies saugumui net pakenkti. „Geriausias pasipriešinimas centralizuotai propagandai – demokratinės įvairių alternatyvių bei horizontalių ryšių bei pasitikėjimo kūrimas.“
