Siūlo mokėti „juodai“
Švedijoje, oficialiais duomenimis, gyvena per 10 tūkst. lietuvių. Dar ne vienas tūkstantis yra tokių, kurie nuolat migruoja tarp šios šalies ir gimtinės – savaitę dvi padirba kitoje Baltijos jūros pusėje, grįžta trumpam namo ir vėl iškeliauja.
Tačiau lietuvių bendruomenei priklauso tik pora šimtų – tiek žmonių moka nario mokestį, kuris sudaro vos 150 kronų (mažiau nei 60 litų).
 |
| Lina Stode |
„Juokingi pinigai, – 15min.lt pasakojo Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Lina Stode. – Ilgai tai buvo principo klausimas: kaip čia mes, lietuviai, mokėsime?.. Bet tai yra normalu. Anksčiau bendruomenė gyvendavo iš aukų, dabar žmonės nebeaukoja. Žinau, kad yra 200 mokančių žmonių, galiu paskaičiuoti, kiek bus pinigų kiekvienais metais, ir kažką planuoti, organizuoti.”
Į renginius ateina gerokai daugiau žmonių, nei priklauso bendruomenei. Deja, rasti, už ką ir kas juos galėtų suorganizuoti, nelengva. Mat viskas vyksta savanoriškais pagrindais.
Bendruomenės pirmininkė svajoja turėti nedidelį fondą, iš kurio galėtų skirti atlygį už sugaištą laiką bendruomenės labui dirbantiems žmonėms.
A.Ažubalis: brangieji, vis tiek turite daugiau pinigų, pabandykite susimesti.
Taip elgiamasi namo bendrijoje, kurios vadovybei ji priklauso. Darbo keturiems žmonėms būna nemažai, bet per metus jiems skiriama 50 tūkst. kronų (19 tūkst. litų), kuriuos gali pasidalinti tarpusavyje.
„Jei metų pabaigoje galėtume pasidalinti bent po tūkstantį, būtų paskata dirbti. Dabar labai sunku su motyvacija. Jei neturi, kas tave veža, motyvuoti žmones labai sunku. Darbo – labai daug, laiko ir kitos sąnaudos nemažos, bet už tai nieko nemoka“, – apgailestavo pašnekovė.
Anot jos, URM skiria lėšų projektams, pavyzdžiui, laikraščiui leisti, mokyklėlei išlaikyti. Teatrams ir panašioms reikmėms pinigų paprastai neatsiranda. Dar daugiau – jei skiriama pinigų laikraščiui, būna nurodyta, kad juos galima mokėti tik spaustuvei, o, pavyzdžiui, už maketavimą išlaidos nenumatytos.
„Žmogui, kuris maketuoja laikraštį, negaliu mokėti. nors tai yra didžiulis darbas – surinkti straipsnius, sumaketuoti. Reikia ne vieno vakaro, o mažiausiai savaitgalį reikia paaukoti, atimti iš šeimos. Sako – darykite „juodai“. Švedijoje?! – stebėjosi L.Stode. – Gerai, kad atsiranda rėmėjų. Anksčiau jų ieškodavome, o dabar patys pasisiūlo.“
Audronius Ažubalis: uždirbate daugiau nei Gudijos lietuvis
Užsienio reikalų ministras A.Ažubalis 15min.lt pripažino, kad Vakaruose gyvenantiems lietuviams pinigų iš valstybės biudžeto tenka ne tiek jau daug.
 |
| Audronius Ažubalis |
„Kai nuvažiuoju į Vakarų valstybę, susitinku su lietuviais ir jie sako kažką panašaus, klausiu: kiek jūs uždirbate? Jūs tikrai uždirbate penkis kartus daugiau nei Gudijos ar Karaliaučiaus lietuvis. Mes projektų pinigus dedame į Latviją, Karaliaučių, Rusiją, Baltarusiją. Ten, kur žmonės neišgali (surinkti pinigų – 15min.lt), kur tikrai sunku“, – sakė ministras.
Pasak jo, minėtose šalyse rūpinamasi mokytojų algomis, kovojama dėl vizų. „Štai kur mūsų prioritetas. (…) Sakau: brangieji, vis tiek turite daugiau pinigų, pabandykite susimesti. Tai nėra populiaru. Šiek tiek paremiame, bet daugiau negalime. Jei turėsiu du litus, geriau atiduosiu juos gervėčiams, o ne kokiai nors Linčiopingo (miestas Švedijoje – 15min.lt) bendruomenei.
URM duomenimis, už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių kilmės asmenų, iš jų apie 300 tūkst. yra mūsų šalies piliečiai. Siekiant palaikyti gyvybingus valstybės ir po pasaulį pasklidusių išeivių santykius, padėti šiems išsaugoti lietuvišką tapatumą, gimtąją kalbą, kultūrą, tradicijas, skatinti diasporos organizacijų formavimąsi, valstybės politika grindžiama globalios Lietuvos idėja.
Siekdama šių tikslų Vyriausybės patvirtino užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą programą 2011–2019 m. „Globali Lietuva“. Ją įgyvendina 13 valstybės institucijų, o šį procesą koordinuoja URM.
L.Stode: Gerai, kad atsiranda rėmėjų.
Šios programos vertybinis pagrindas – suvokimas, kad esame viena tauta, jungiama bendros lietuviškos tapatybės bei istorinės atminties ir, nepriklausomai kur gyvename, galime ir turime puoselėti lietuvybę, išlaikyti politinius, ekonominius, pilietinius ir kultūrinius ryšius su Lietuva.
URM tikina daug dėmesio skirianti lituanistinio švietimo plėtrai – 170 lituanistinių mokyklų aprūpinimui mokymo priemonėmis, 39 lietuvių kalbos ir kultūros darbuotojų darbui septynių valstybių lituanistinio švietimo ir kultūros įstaigose, užsienio lietuvių švietimo įstaigų mokytojų kvalifikacijai tobulinti. 2010–2012 m. tam skirta beveik 2 mln. litų.
Užsienio lietuvių bendruomeniškumui stiprinti, naujoms organizacijoms padėti šiuo laikotarpiu buvo skirta 762 tūkst. litų. Šie pinigai atiteko 270 konkurso būdu atrinktų užsienio lietuvių projektų. Didelis dėmesys buvo skirtas „kaimyninių kraštų ir atšiauresnės sociopolitinės aplinkos šalyse gyvenantiems mūsų tautiečiams, kuriems materialinė parama yra ypač reikalinga“.
Per 500 tūkst. litų buvo skirta paremti Lietuvos diasporos organizacijų ir diplomatinių atstovybių iniciatyvas bei projektus, skirtus pristatyti mūsų šalį užsienyje, skatinti bendruomeniškumą, stiprinti lietuvybę.
