Trečiadienį LNOBT lankėsi Seimo Audito komiteto nariai ir aiškinosi, kur buvo išleisti teatro renovacijai skirti 43 milijonai litų. Anksčiau atlikusi auditą Valstybės kontrolė nustatė klaidų ir pažeidimų vykdant rekonstrukciją, todėl parlamentarai atvyko išklausyti teatro vadovų paaiškinimų.
Komiteto nariai apžiūrėjo naują scenos įrangą bei įdiegtas technologijas, taip pat vyko diskusija su auditą atlikusiais kontrolieriais ir teatro vadovybe. „Tiesiog išklausėme ir kitą pusę, Seimo nariai turėjo klausimų. Toliau mes tęsime svarstymą komitete ir, kaip sutarėme, prašysime Viešųjų pirkimų tarnybos tarpininkauti ir atlikti papildomą tyrimą“, – 15min.lt po susitikimo sakė Audito komiteto pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė.
Nors kontrolieriai nustatė pažeidimų ne tik vykdant renovaciją, bet ir paties teatro veikloje, L.Graužinienė sakė, kad pagrindinis ginčas – dėl scenos įrenginių pirkimo.
Tačiau ji teigė negalinti vertinti Valstybės kontrolės nustatytų klaidų ir pažeidimų, nes kontrolieriai ir teatro atstovai skirtingai interpretuoja įstatymus. Todėl prašoma atlikti papildomą tyrimą, kad ginčas būtų išspręstas.
Paklausta, ar ją pačią įtikino LNOBT vadovo G.Kėvišo paaiškinimai, parlamentarė teigė vis dar dvejojanti: „Šiandien manęs neįtikino nei G.Kėvišo paaiškinimai, nei Valstybės kontrolės, jei sakyčiau sąžiningai, savo nuomonės apgynimas.“
G.Kėvišas: sukeltas nepelnytas ažiotažas
LNOBT vadovas G.Kėvišas džiaugėsi, kad pagaliau pavyko susitikti su Audito komiteto nariais ir parodyti jiems, kokia pažanga atlikta. „Dėl tos mūsų renovacijos klausimo ir Valstybės kontrolės išvadų yra didžiausias ažiotažas sukeltas, jis tikrai nepelnytas“, – 15min.lt teigė G.Kėvišas.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas |
Anot jo, su dalimi valstybės kontrolierių išvadų LNOBT sutiko ir klaidas ištaisė, tačiau ginčus dėl scenos įrenginių pirkimo jis vadino nepagrįstais. G.Kėvišas pabrėžė, kad renovacijai skirti pinigai niekur nedingo, be to, jie buvo leidžiami pagal paskirtį – pirkta medžiagų bei įrengimų scenos remontui ir kt., o ne „kokie nors automobiliai“.
Valstybės kontrolė savo ataskaitoje pastebėjo, kad atliekant teatro renovaciją buvo nupirkta ne tai, kas planuota, be to, dalis pirkinių brangesni nei planuota.
Pasak G.Kėvišo, dalį pirkinių pakeisti kitais nuspręsta sudarius preliminarią sutartį, kuri esą tam ir skirta, „kad dirbant ją būtų galima koreguoti“.
„Ponas Mazuronis klausė, ar galima keisti bet ką ir bet kaip. Niekas bet ko ir bet kaip nekeičia ir niekas visko nekeičia. Dirbant padaryta tik tam tikrų pakeitimų, kad būtų pagerintas visas produktas, kurį mes įsigijome. Juk atnaujinta ir apatinė, ir viršutinė scenos dalys. Visi šitie pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį, tiktai, sakysime, vietoj sraigtinio valdymo apatinių grindų yra įdėtas trosinis valdymas. Šis traktavimas ir skiriasi“, – aiškino LNOBT vadovas.
Laiko ir sumos nežino
G.Kėvišas neatsakė į klausimą, kiek dėl tokių pakeitimų padidėjo visa renovacijos sąmata – esą tai bus galima vertinti tik ją baigus, kai bus žinomos tikslios sumos. „Šiandien renovacijai numatyta suma yra daugiau nei 70 mln. Lt, išleista 43 mln. Lt. Mes tik įpusėjome tą renovaciją. Taip, atliekant darbus buvo kažkas pasikeitę ir mes kažką iš rezervo panaudojome, bet kažko kito nepirkome“, – teigė jis.
LNOBT generalinis direktorius negalėjo pasakyti, kiek dar lėšų reikės renovacijai ir ar pavyks tilpti į numatytus 70 mln. Lt, mat keičiasi „mechanizmai, kitos technologijos“.
Tačiau jis akcentavo, kad jei anksčiau remontui buvo išleista daugiau pinigų, dar nereiškia, kad ateityje nepavyks sutaupyti. Esą gali atpigti medžiagos ar pavys sutaupyti kitur. „Esmė yra tai, kad mes net nepriartėjome prie tos sumos, kuri numatyta, todėl dar ankstyvas klausimas, kiek mes išleisime ir ar viską padarysime“, – aiškino pašnekovas.
Klausimą, kada numatoma baigti ketvirtus metus vykstančią renovaciją, G.Kėvišas vadino retoriniu. „Koks gali būti numatymas, jei viskas mažinama ir jokių pinigų neskiriama? Jokio supratimo neturiu, manau, kad tai yra neribotam laikui. Manau, pabaiga bus labai negreit“, – teigė jis ir pridūrė, kad lėšų iš biudžeto LNOBT renovacijai skiriama vieniems metams, tad nuo šių asignavimų ir priklauso, kokią pažangą pavyksta pasiekti.
Kontrolieriui skirstyti algų nepatikėtų
Valstybės kontrolė, vertindama LNOBT veiklą, nustatė pažeidimų ne tik rekonstruojant, bet ir savo darbuotojams mokant priedus už svarbius ir sudėtingus darbus. Auditoriai negalėjo įvertinti, ar beveik 1,8 mln. litų priedų išmokėti pagrįstai, nes nebuvo nurodyta, už kokius konkrečius darbus jie skiriami. Kai kuriems darbuotojams padidinus algas ir mokant priedus, 140 tūkst. litų panaudota iš 2010 metams teatrui skirtų valstybės biudžeto lėšų, nors įstatymai tai draudžia daryti.
Dirbant padaryta tik tam tikrų pakeitimų, kad būtų pagerintas visas produktas, kurį mes įsigijome, – sakė G.Kėvišas.G.Kėvišas teigė, kad su šiomis pastabomis LNOBT sutinka ir jau grąžino lėšas į biudžetą. Tuo pačiu jis pastebėjo, jog įvertinti atliktus darbus yra itin sudėtinga užduotis.
„Valstybės kontrolė taiko principus tokius, lyg tai būtų, žinote, naftos pardavimas – čiaupas atsisuko, tiek naftos išbėgo, tiek sumokėjome. Mūsų darbe ką tai reiškia, už kokius darbus? Kaip galima numatyti sudėtingumą, pavyzdžiui, Mocarto „Figaro vedybų“? Kas įvertins, kontrolierius? Galiu pasakyti, kad tikrai netikėčiau jo kompetencija dėl sudėtingumo“, – sakė G.Kėvišas.
Agentūra BNS anksčiau pranešė, kad Valstybės kontrolė, įvertinusi LNOBT finansines ataskaitas, įstaigos administracijai pateigė ilgą klaidų ir pažeidimų sąrašą. Dauguma jų padaryti rekonstruojant didžiosios teatro salės sceną. Su teatro didžiosios salės scenos darbais susijusi audito medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai, ši atlieka ikiteisminį tyrimą.
Generalinei prokuratūrai perduotoje medžiagoje konstatuota, kad rekonstruodamas sceną teatras ne kartą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą.
Sudarydamas sutartį, teatras iš esmės pakeitė preliminarios sutarties sąlygas ir planuotą scenos įrangą pakeitė kita, papildomai už tai sumokėdamas daugiau nei 2,1 mln. litų. Kitoje sutartyje buvo pakeista laimėjusio tiekėjo pasiūlyta kaina ir už įrangą sumokėta 62 tūkst. litų daugiau, nei siūlė ją parduodanti įmonė.
Nustatyta, kad pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą teatro vadovybė papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų. Pasak auditorių, pirkdamas scenos rekonstrukcijos darbus, teatras nenumatė visų būsimų darbų ir reikiamos įrangos, todėl juos už daugiau nei 7,5 mln. litų papildomai įsigijo už projekto rezervo lėšų.
Teatrui dar tik įpusėjus rekonstrukcijos darbus, turimos projekto rezervo lėšos jau viršytos daugiau nei 2,5 mln. litų. Auditoriai nustatė, kad teatras daugiau nei 1,1 mln. litų sumokėjo ir už dar neatliktus darbus. Be to, kai kuriuose darbų atlikimo aktuose nebuvo nurodytas tikslus darbų kiekis, jų vertė, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, ar tikrai atlikta darbų ir įsigyta įrangos už daugiau nei 417 tūkst. litų.
