Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 11d. 11:54 , Atnaujinta: 2020 liepos 11d. 13:47

G.Landsbergis kol kas nenori spėlioti, ar po rinkimų galėtų bendradarbiauti su „valstiečiais“

Gabrielius Landsbergis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr. / TS-LKD Tarybos posėdis

Šeštadienį vykstančio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdžio metu į partiją kreipėsi partijos lyderis Gabrielius Landsbergis ir partijos sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė. G.Landsbergis ragino partijos narius politikoje siekti kompromisų, o ne susipriešinimo per kultūrinius karus, taip pat siuntė žinią prezidentui Gitanui Nausėdai, kad šis galėtų aktyviau kištis į biudžeto formavimą.

Po G.Landsbergio į partijos narius besikreipusi TS-LKD sąrašo lyderė, buvusi finansų ministrė ir partijos kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė didelį dėmesį skyrė pandemijai. Jos teigimu, nors Lietuva su pandemija susitvarkė sėkmingai, už tai dėkoti derėtų ne vien valdžiai, nors ši ir bando prisiimti nuopelnus.

Vėliau vykusios trumpos spaudos konferencijos metu I.Šimonytė patvirtino, kad partijai laimėjus rinkimus ir gavus teisę formuoti Vyriausybę ji būtų premjerė, o G.Landsbergis teigė kol kas nenorintis spėlioti, ar galėtų po rinkimų TS-LKD bendradarbiauti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Tiesioginę posėdžio transliaciją stebėti galite žemiau.

I.Šimonytė: pandemiją įveikė ne valdžia, o visuomenės sąmoningumas

„Suprasdama, kad pandemiją šiame etape įveikė visuomenės sąmoningumas, savanorių ir gydytojų pasiaukojimas bei atitinkamai baigėsi nuodėmių atleidimas valdžiai susitelkimo ir vienybės vardan, ji bando išnaudoti momentą išlaikyti mobilizaciją aplink save kiek įmanoma ilgiau. Karantinas po ilgų blaškymųsi nutrauktas, bet ekstremali situacija išlieka. Tik atrodo, kad vieninteliai tikslai tėra turėti galimybę greitai vėl nustatyti įvairius ribojimus ir draudimus bei įsivaizduojama teisė skirstyti biudžetą be Seimo“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Jos teigimu, „valdžia pasijuto valstybe“, o piliečiai pamiršo esantys ne valstybės instrumentu, o suverenu. „Tad gal ir nėra paradoksalu, kad didelė dalis visuomenės gana teigiamai vertina valstybės institucijų veikimą, nors efektyviausiai pačios krizės metu veikė būtent pati visuomenė“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Anot jos, Vyriausybė toliau siekia kaip įmanoma labiau veikti vyriausybinio valdymo sąlygomis.

„Gyvename tokiu „pusiau galima, pusiau draudžiama“ režimu, kai tą pačią dieną mažinami reikalavimai renginiams, ir kalbama, kad tuoj galbūt vėl privalomai reikės dėvėti kaukes“, – sakė I.Šimonytė.

Jos teigimu, valdžia turėtų palaikyti drausmę ne griežtu žodžiu ir grasinimais, bet skatindama pasitikėjimą savo sprendimais. Taip pat rodydama pasitikėjimą žmonėmis.

„Yra būdas išvadinti žmones nežmonėmis, o verslą – neverslu. Bet yra ir kitas būdas: gerbti kiekvieno žmogaus orumą, net tada, kai saugant didesnį gėrį laikinai tenka apriboti žmogaus teises. Matyti žmoguje sau lygų net tada, kai jis elgiasi netinkamai. Gerbti kiekvieną, kuris savo kasdieniu darbu stiprina Lietuvą mokėdamas mokesčius, tad ypač tada kai sunkumus sukelia valdžios institucijų staigūs sprendimai, turi pagrindo tikėtis elementaraus tų institucijų veikimo padorumo, o ne pamokslavimų“, – sakė I.Šimonytė.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD Tarybos posėdis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD Tarybos posėdis

I.Šimonytė įvertino ir bendrą valdančiųjų politiką per pastaruosius trejus su puse metų.

„Per trejus su pusę metų būta paskirų sprendimų, kurie vertintini teigiamai, jų poveikis bendram paveikslui toks mažas, kad net turint gerą valią labai sudėtinga juos imti ir prisiminti. Tuo tarpu neigiamas sprendimų ar jų nepriėmimo poveikis yra didžiulis“, – sakė I.Šimonytė.

Anot jos, ne tik išlieka, bet net aštrėja poreikis tų pokyčių, kurie buvo akivaizdūs jau bent dešimtmetį: viešojo valdymo, sveikatos, švietimo, aukštojo mokslo, socialinio draudimo ir socialinių paslaugų srityse.

„Tuo pačiu metu iškyla iššūkis, kad šiems pokyčiams atlikti ateina kone blogiausias metas, o šiais pokyčiais nesuinteresuotieji – turi kone geriausias sąlygas jiems priešintis. Per pastarąjį dvidešimtmetį nuolat vykusios „reformos“ ir ypač PR efektai, tuo žodžiu vadinant bet kokį galvos kryptelėjimą, kompromitavo patį žodį, nors realias reformas galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Reforma nebetikima kaip konceptualiu mąstymo ir veikimo pokyčiu, tad ji vis labiau suprantama tik kaip pinigų, galios ir įtakos perdalijimas“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Jos teigimu, Lietuva yra taške, kai dar turi šansą pradėti spręsti ilgalaikes šalies problemas ir kurti kitokia ekonomika ir kitokiu viešuoju sektoriumi paremtą valstybę.

„Bet iš šio taško galime nueiti ir ten, kur nuėjo tūlas loterijos laimėtojas, laimėtą milijoną išdalinęs dovanoms ir pravažinėjęs taksi. Ir galiausiai grįžęs prie iki laimėjimo buvusio kuklaus savo gerbūvio“, – perspėjo buvusi finansų ministrė.

Jos teigimu, „prieš didžiulę savimylą, uždarumą, bet kokių etikos standartų nurašymą ir konfliktų politiką, kuriuos demonstruoja esama valdžia“ galima pasiūlyti naujus principus – žmogaus/bendruomenės pirmenybę prieš valdžią, efektyvų viešąjį valdymą, deramą viešojo sektoriaus reikšmę.

„Laikydamiesi principų, tarsi, laikydamiesi kelių eismo taisyklių, galime savo sprendimams suteikti nuspėjamumo ir aiškumo. Tai nereiškia, kad dabartinių sprendimų kryptį sunku nuskaityti. Bėda tik, kad judėdami ta kryptimi, judame ratu. Ir vėl po keturių metų atsirasime tame pačiame taške, aptardami tas pačias problemas, tik su daug didesne skola ir daug daugiau iššvaistytų milijardinių galimybių. Jeigu dar galėsime jas viešai aptarinėti. Tad galbūt jau pats laikas pajudėti tiesiai pirmyn“, – baigė kalbą I.Šimonytė.

G.Landsbergis: turime ieškoti kompromisų

G.Landsbergis kalbą irgi pradėjo kalbėdamas apie pandemiją. Jo teigimu, jau galima pasidaryti pirmąsias pandemijos išvadas.

„Krizė (...) patikrino mūsų tikėjimą ir pasitikėjimą vieni kitais, susitelkimą, gebėjimą vieni kitiems padėti. Patikrino, kiek vertiname demokratiją ir teisės viršenybės principą. Vengrija dar netapome, nors mėginimų ir būta“, – sakė G.Landsbergis.

Jo teigimu, laukiantis išmėginimas yra milijardų skolintų eurų dalinimas žmonėms. Jis atkreipė dėmesį, kad pinigai bus dalinami ne krizės įkarštyje, bet prieš pat rinkimus.

„Tai ir žodžio laisvės išmėginimas, žiniasklaida per sunkmetį gavo didelių dotacijų iš valstybės. Tikslas kilnus, tik ar netaps tai savicenzūros apynasriu“, – sakė G.Landsbergis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD Tarybos posėdis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD Tarybos posėdis

TS-LKD lyderis atkreipė dėmesį ir į pandemijos paryškintus politinius procesus kitose pasaulio šalyse.

„Stebime Jungtines Amerikos Valstijas, kur esmine skirtimi tarp kairės ir dešinės gal tapti veidą dengianti kaukė. Ar Dievo sukurtai kvėpavimo sistemai reikalingas valstybės primestas skuduras ant veido, – klausia dešimtys tūkstančių sergančiųjų turinčių valstijų atstovai. Jeigu mums atrodo, kad tai tolimi klausimai, pažiūrėkime į kaimyninę Lenkiją, kurioje kaip tik šį savaitgalį vyksta Prezidento rinkimai. Viena takoskyrų, ar gėjai sužlugdys Lenkiją. Vengrija, kuri nepaliaujamai kovoja su Georgu Sorošu. Ir taip toliau. Mūsų tarpusavio karais džiaugtis gali tik Putinas ir draugas Xi“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Pasak G.Landsbergio, tokie kultūriniai karai kuria dvipolį pasaulį, nors iš tikrųjų pasaulis yra sudėtingesnis. Kaip pavyzdį jis pasitelkė ir diskusijas dėl smėlio Lukiškių aikštėje.

„Jeigu tu už smėlį, tai tu prieš partizanus. Jeigu tu prieš smėlį, tai tu prieš laisvę. Dalis žmonių patiki šiuo padalinimu ir staiga tampa vienos ar kitos stovyklos vėliavos mosuotojais. (…) Ką atsakyti žmogui, kuris dar visiškai neseniai manė, kad tiek žmonių laisvė degintis, tiek ir istorinė atmintis gali puikiai derėti europietiškame mieste?“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Jo teigimu, nors politika be debatų neįmanoma ir nesutarimai yra būtina demokratijos sąlyga, kultūriniuose karuose žmonės kompromisų, susitarimų neieško, o siekia tik laimėti.

„Kaip sako klasikai, kultūriniai karai padeda laimėti rinkimus, bet ar padės spręsti realias problemas, tai – tikrasis klausimas. Mažos valstybės, norinčios išgyventi, turi būti stiprios. Mažos ir silpnos trumpai būna valstybės. Stiprybė, kad ir kaip banaliai skambėtų, ateina iš vienybės. Norim išsaugoti laisvę? Turime susitarti. Norime apsiginti nuo Astravo? Turime susitarti. Išgelbėti skęstantį Lietuvos švietimą? Turime tartis. Ieškoti kompromisų ir nustoti kariauti“, – sakė TS-LKD lyderis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD Tarybos posėdis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD Tarybos posėdis

Jo teigimu, sekant kultūrinių karų madomis lengva pro akis praleisti svarbiausius dalykus – pavyzdžiui, kad vos nebuvo pasirašyta sutartis su Baltijos kaimynais dėl prekybos Astravo energija, pažeidžiant mūsų priimtą įstatymą.

Paminėjo savo kalboje G.Landsbergis ir Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą. Jo teigimu, prezidentas galėtų aktyviau kištis į biudžeto formavimą.

„Mes vis dar nesame matę, kaip atrodo šių metų Lietuvos biudžetas. Lygiai kaip nėra aišku, ar pakaks pinigų kitų metų biudžete. Čia žodį galėtų tarti ir Lietuvos Prezidentas.

Mes vis dar nesame matę, kaip atrodo šių metų Lietuvos biudžetas. Lygiai kaip nėra aišku, ar pakaks pinigų kitų metų biudžete. Čia žodį galėtų tarti ir Lietuvos Prezidentas.

Kitas biudžetas, kaip ir kita Vyriausybė, bus ir jo atsakomybė. Nematomis žaidžiami žaidimai su biudžeto perskirstymu yra pavojingi ir neatsakingi. Pražiopsoti galime ir galimybes, kurias Lietuvai suteikė pokarantininiai gelbėjimo ratai, mesti Europos Sąjungos. 6 milijardai eurų, kuriuos pražiopsoję sudėsime į trinkeles vietoj to, kad tikrai stumteltume Lietuvą pirmyn“, – sakė G.Landsbergis.

Jo teigimu, vienas iš reiškinių, išryškėjusių per pandemiją, buvo valdžios mėgavimasis valdžia.

„Suprantama, kad kai krizė, sprendimų reikia greitai. Bet ilgainiui pradeda matytis, kad žmonės ne savo darbu, priimamais sprendimais ar pagalba žmonėms džiaugiasi. Jie džiaugiasi nekontroliuojama valdžia. O tai jau yra pavojinga. Noriu, kad tokia tendencija neužsiliktų ir neįsitvirtintu. Nenoriu, kad Lietuvoje būtų daugau Rusijos ir mažiau Vakarų“, – sakė G.Landsbergis.

Baigdamas kalbą jis žadėjo kalbėtis su Lietuvos žmonėmis apie sprendimus, kurių reikia Lietuvai, ir žadėjo, kad kitą savaitę TS-LKD startuos su milžinišku projektu – didžiausio pokalbio su Lietuva pradžia. „Laukite naujienų“, – baigė kalbą G.Landsbergis.

I.Šimonytė bus partijos kandidatė į premjerus

Po savo kalbos bendraudama su žurnalistais I.Šimonytė patvirtino, kad jei TS-LKD formuos Vyriausybę, premjere bus ji.

„Sutikdama kandidatuoti sąrašo pirmu numeriu, tai nebuvo mano sąlyga, bet toks supratimas, kad jei taip atsitiktų, kad Tėvynės sąjunga galėtų formuoti Vyriausybę, tuomet formuotume Vyriausybę galvojant, kad aš galėčiau tai Vyriausybei vadovauti“, – sakė I.Šimonytė.

Toks supratimas, kad jei taip atsitiktų, kad Tėvynės sąjunga galėtų formuoti Vyriausybę, tuomet formuotume Vyriausybę galvojant, kad aš galėčiau tai Vyriausybei vadovauti.

Ji stebėjosi dėl visuomenėje kilusių diskusijų dėl TS-LKD sąrašo po partijos narių reitingavimo.

„Tėvynės Sąjungos sąrašas per rinkimus paprastai atrodo panašiai. Būna daug žmonių, kuriuos kažkas nori priskirti kažkokiam ypatingam krikdemų flangui, kažkas nori priskirti kažkokiam kitam flangui. Tuos flangus gamina, mano supratimu, gana dirbtinai. Bet žmonės, kurie yra dabar aukštose pozicijose, ir anksčiau buvo rinkimuose aukštose pozicijose. Todėl, kad dirba daug partijoje, atlieka sunkų darbą“, – sako I.Šimonytė.

Ji priminė, kad TS-LKD rinkėjai rinkimuose visuomet aktyviai reitinguoja kandidatus ir sakė esanti tikra, kad taip bus ir šiemet.

Konkrečių partijų, su kuriomis TS-LKD po rinkimų galėtų dirbti ir formuoti ministrų kabinetą, nei G.Landsbergis, nei I.Šimonytė žurnalistams neįvardino. Anot jų, apie tai konkrečiai kalbėti dar anksti, nes nėra aiškios nei programos, nei rinkimų rezultatai.

„Tų raudonų linijų kampanijoje, matyt, visada yra daugiau, negu jų būna realiai kada yra tariamasi dėl sprendimų“, – sakė I.Šimonytė.

Jos teigimu, lengviausia bus susitarti su politinėmis jėgomis, kurios turės programą, matymą, kaip spręsti vieną ar kitą klausimą, o ne tik abstrakčiai kalbės „kad yra už tai, kas gerai, ir prieš tai, kas blogai“ ar per kampaniją demonstruos asmenines antipatijas.

G.Landsbergis užsiminė, kad ideologiniai skirtumai sunkiai leistų bendrauti su partija, kurios frakcijos sąraše yra politikė, išvengusi apkaltos dėl bendradarbiavimo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Konkrečiai politikas to neįvardino, bet akivaizdu, kad omenyje turima Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Irina Rozova.

Tačiau tiesiai paklaustas, ar galėtų bendradarbiauti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga arba „socialdarbiečiais“, politikas teigė dabar nematantis poreikio spėlioti tokio dalyko.

Jis atkreipė dėmesį, kad neaišku, ar „socialdarbiečiai“ išvis turės frakciją ir kokio dydžio turės „valstiečiai“.

„Pažiūrėsim, ką rinkėjai lems, ir tada bus į jūsų klausimą lengviau atsakyti“, – sakė G.Landsbergis.

V.Landsbergis kritikavo partiją dėl požiūrio į Astravą

Po G.Landsbergio ir I.Šimonytės kalbėjęs TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis didelį dėmesį skyrė Astravo grėsmei.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD Tarybos posėdis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD Tarybos posėdis

„Mes neturime nacionalinės, net ir savo partijos ribose, pasipriešinimo programos. Yra tokia labai didelė nuodėmė, apie kurią kalba popiežius Pranciškus – abejingumo nuodėmė“, – sakė V.Landsbergis.

„Yra galų gale pradėta kalbėti, galų gale Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, nors nevadina dar didžiąja grėsme, bet pradėjo kalbėti apie grėsmę. Turėtume suvokti, kad didžioji grėsmė yra didysis maras – 80 procentų Lietuvos gali žūti, o mes kalbame apie smėliuką, kitus mažmožius“, – kalbėjo V.Landsbergis.

Pasak V.Landsbergio, priešinimasis tik imituojamas, o veiksmų nėra.

„Jeigu mes, kaip politinė Lietuvoje struktūra, prisiimam tą misiją, vaidmenį, priešinkimės, nes iki šiol labai mažai priešinomės. Tą pripažinkim. (...) Aš nematau konkretumo šituo atžvilgiu – žmones ir fiziškai, ir psichologiškai paruošti radiaciniam užkratui. Ar mes tikrinsime vandenis, ar yra ataskaitos, ar skelbiamos Vyriausybės stebėsenos? Kur mūsų stebėsena? Ar turim stebėseną ir signalizaciją?“ – klausė TS-LKD garbės pirmininkas.

V.Čmilytė: opozicija sėkmingai bendradarbiauja

TS-LKD tarybos posėdžio pradžioje konservatorius pasveikino Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD Tarybos posėdis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./TS-LKD Tarybos posėdis

Ji prisiminė, kad prieš dvi savaites dalyvaudamas analogiškame Liberalų sąjūdžio renginyje TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis pabrėžė sėkmingą bendradarbiavimą Seimo opozicijoje, ir sakė visiškai pritarianti tokiai minčiai. Anot jos, bendri sąlyčio taškai – pagarba kitaminčiams, strateginis politinis matymas.

„Mes suvokiame, kad šiandien yra svarbu grąžinti pagarbą ir pasitikėjimą žmonėmis, jų sąmoningumu ir atsakingumu“, – sakė V.Čmilytė.

Jos teigimu, pastaruoju metu politikoje žodžio laikymasis tapo retu reiškiniu, nors turėtų būti sąžiningo veikimo pagrindu.

V.Čmilytė pripažino, kad ideologinių skirtumų tarp TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio partijų yra, bet jie netampa didele kliūtimi.

„Turime ir ideologinių skirtumų, bet jie netampa tokia kliūtimi, kurie kliudytų sėstis prie bendro stalo, diskutuoti, ieškoti sprendimų“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Tvirtins kandidatus į Seimą

Didžiausia opozicinė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tvirtina kandidatus į Seimą vienmandatėse apygardose ir daugiamandatėje apygardoje.

Birželį TS-LKD nariai reitingavo partijos kandidatų į Seimą sąrašą, tačiau jo lyderiai – partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir sąrašo vedlė Ingrida Šimonytė – turėjo teisę jį pakoreguoti.

Kaip nuspręsta anksčiau, pirmuoju TS-LKD sąraše numeriu bus įrašyta I.Šimonytė, antruoju – G.Landsbergis – jų reitinguojamųjų sąraše nebuvo.

Toliau po reitingavo eina Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas (3), Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė (4), Paulius Saudargas (5), Arvydas Anušauskas (6), Agnė Bilotaitė (7), Audronius Ažubalis (8), Jurgis Razma (9), Monika Navickienė (10), Žygimantas Pavilionis (11), Vytautas Juozapaitis (12), Dainius Kreivys (13), Mykolas Majauskas (14), Antanas Matulas (15), Gintarė Skaistė (16), Kazys Starkevičius (17), Stasys Šedbaras (18), Aistė Gedvilienė (19), Šilalės rajono tarybos narys Jonas Gudauskas (20).

Per tarybos posėdį taip pat planuojama apžvelgti Lietuvos politinę padėtį, pristatyti partijos rinkimų programos projektą.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Komentarai: 53

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min