Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 11d. 06:00

G.Landsbergis: R.Karbauskis matuojasi naujas erdves

Gabrielius Landsbergis Interviu
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Gabrielius Landsbergis

Didžiausios opozicinės frakcijos Seime – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – seniūnas Gabrielius Landsbergis sako, kad naujasis politinis sezonas prasideda su daug nežinomųjų. Esą kol kas neaišku, kokią poziciją politiniame lauke užims prezidentas Gitanas Nausėda, kokios įtakos premjero Sauliaus Skvernelio veiklai turės jo liga. Kartu konservatorių lyderis pastebi aktyvius „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio veiksmus matuojantis „naujas erdves“.

G.Landsbergis neatmetė, kad gali sumažėti didžiausia Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, o ją paliksiantys politikai – jungtis prie opozicijos. Anot jo, iš kai kurių parlamento „valstiečių“ jis girdi apie neadekvačią atmosferą frakcijos viduje, kuri išvargino ne vieną.

Didžiosios politinės partijos jau rengiasi kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams. Neoficialiai kalbama, kad konservatoriai į savo rinkiminį sąrašą nori prisivilioti susisiekimo ministro posto netekusį Roką Masiulį.

„Kol kas negaliu šito klausimo komentuoti. Įvairios kalbos vyksta su įvairiais žmonėmis ir konkretaus šio atvejo komentuoti nenorėčiau dabar“, – interviu 15min sakė G.Landsbergis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Dėlios figūras rinkimų šachmatų lentoje

– Prasideda naujas politinis sezonas. Koks jis bus?

– Labai sunku spėti. Kai vasara baigėsi, atsirado labai daug nežinomųjų. Neaišku, kokį lauką užsiims prezidentas. Dabar turbūt tai yra vienas iš kertinių dalykų.

Jo paskelbtos idėjos dėl įstatymų projektų – dėl didesnio mokesčių surinkimo, didesnio perskirstymo – vis dėlto pradeda naujus debatus valstybėje, kurie yra tikrai labai reikšmingi. Kuo jie pasibaigs, yra labai sunku pasakyti.

Esame įpratę, kad tokio pobūdžio debatus pradeda politinės partijos, dažniausiai – po rinkimų, formuojančios Vyriausybę. Dabar tai pradeda prezidentas. Iš esmės jis perima dalį vykdomosios valdžios vaidmens. Ypač ekonomikoje, socialinėje politikoje. Labai sunku pasakyti, kur tai nuves.

Valdančiojoje daugumoje vėlgi yra labai daug neaiškumų. Turiu paminėti premjero S.Skvernelio sveikatos iššūkį. Liga leidžia pagrįstai kelti klausimus dėl jo atsitraukimo ir dėl jo aktyvumo, ar tai sutrukdys, ar ne.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Matyti, kad R.Karbauskis vėlgi matuojasi savo naujas erdves, kurios irgi formuojasi. Sunku pasakyti, kaip viskas dėliosis.

Juo labiau, reikia nepamiršti, kad šis politinis sezonas nėra eilinis. Tai yra praktiškai naujo – rinkimų – laikotarpio pradžia. Visos politinės partijos, pasibaigus rinkimams Žirmūnuose, Klaipėdos rajone, iš esmės pradės dėlioti savo figūras rinkimų šachmatų lentoje.

– Savo siūlymus Seimui pristatys prezidentas, Vyriausybė. Kokie bus opozicijos ar bent jau konservatorių siūlymai politinei darbotvarkei?

– Aš specifiškai pabrėžiau prezidento vaidmenį. Dėl to, kad mes, kai dėliojame savo politinę darbotvarkę ateinantiems dviems pusmečiams, ko gero, esminį akcentą būtumėme dėję biudžetui.

Vienareikšmiškai čia reikia labai rimto ir atsakingo požiūrio į kitų metų biudžetą, kuris bus pristatytas kiek vėliau Seime.

Vienareikšmiškai čia reikia labai rimto ir atsakingo požiūrio į kitų metų biudžetą, kuris bus pristatytas kiek vėliau Seime.

Praėjusiais metais ir pavasario sesijoje kvietėme valdančiuosius pristabdyti mokesčių pertvarką. Mes matome, kad didžiosios problemos šalyje yra susijusios su valstybės teikiamomis paslaugomis. Tai reiškia, kad valstybė yra davusi per daug pažadų, kurių negali išpildyti – ir švietimo, ir sveikatos, socialinės rūpybos srityse. Ir tai nėra vien tik pinigų dalybos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

Pinigų trūksta, reikėtų daugiau, kiek jų valstybė galėtų perskirstyti, nes valstybė yra davusi įsipareigojimą dėl paslaugų kokybės, gero švietimo. To neįmanoma pasiekti be finansavimo šaltinių. Mes kalbėjome, kad bent jau mokesčių reformos pristabdymas leistų sutaupyti šiek tiek lėšų ir tuos pinigus skirti paslaugoms. Čia buvo ir tebėra mūsų pagrindinė diskusijos ašis.

Atkurtos nepriklausomos valstybės istorijoje nėra buvę tokio laiko, kad visuomenė būtų konsoliduota dėl to, kad suprastų, kokie esminiai klausimai turi būti sprendžiami.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su seimo valdyba
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su seimo valdyba

Manau, kad švietimas yra klausimas numeris vienas. Norint gerinti jo kokybę, reikia finansų. Norint finansų, juos reikia iš kažkur surinkti. Dabar prezidento siūlymai iš esmės yra ta pačia kryptimi. Einantys galbūt plačiau. Bet kam pinigus skirti, galbūt mūsų požiūris su prezidentu šiek tiek skiriasi.

– Svarbiausias parlamento rudens sesijos darbas – kitų metų valstybės biudžeto priėmimas. Kokie bus konservatorių prioritetai? Kiek jūs tam galėsite daryti įtaką?

– Opozicija yra daugiau kurso pataisytoja, nes mūsų įstatymų projektai turbūt devyni iš dešimties yra atmetami arba dar netgi juokingiau, jeigu jie yra registruojami po to iš naujo valdančiųjų. Netgi dėl to paties neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo stabdymo, jeigu pamenate, diskusija praėjusiais metais buvo pakankamai karšta.

Siūlėme pristabdyti, ieškoti kompromisų, siūlėme susitarti tarp opozicijos ir valdančios daugumos, ar tikrai ta mokesčių pertvarka eina teisinga kryptimi. Netgi profsąjungos siūlė tą patį daryti.

Užtruko metus, kol valdantieji išgirdo. Dabar ir prezidentas tą patį sako, ir net S.Skvernelis sako, kad tam tikra apimtimi tai jau gali būti stabdoma.

Matote, taip būna, kad opozicijai užtrunka metus įtikinti valdančiuosius. Manau, kad įtikinamąjį darbą mes jau, ko gero, padarėme dėl tų kai kurių kurso taisymo dalykų. Tęsime toliau.

Matote, taip būna, kad opozicijai užtrunka metus įtikinti valdančiuosius. Manau, kad įtikinamąjį darbą mes jau, ko gero, padarėme dėl tų kai kurių kurso taisymo dalykų.

Mušk savą taip, kad kiti bijotų“

– Seime bus sprendžiamas klausimas ir dėl V.Pranckiečio likimo poste. Kokios pozicijos laikysis jūsų frakcija? Atsirado dar viena aplinkybė – Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos dėl Irinos Rozovos istorijos.

– Manau, kad esminis dalykas yra tyrimas, kurį dabar turėtų atlikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Tyrimas turėtų atsakyti, kas yra atsakingas, ir kaip ta situacija turėjo rutuliotis dėl tų pažymų paviešinimo.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis

Man truputėlį kelia nerimą tai, kad pono V.Pranckiečio klausimas nustelbia esmę, dėl ko visa tema prasidėjo. Ne nuo jo posto, o dėl to, kad Rusija per savo žvalgybinius agentus daro ar siekia daryti įtaką Lietuvos politiniams procesams ir mes tą priimame bemaž natūraliai. Nematau šokiruotų žmonių, nematau kokio nors, sakykime, piketo prie Seimo, kad, klausykite, kas čia darosi?

Tai yra priešiška Lietuvai valstybė ir tai yra antras Seimo narys, kuris yra susijęs arba esantis valdančiojoje daugumoje, kuris yra tiesiogiai siejamas su Rusijos žvalgyba. O diskusija nusirutuliojo į poną V.Pranckietį – jis čia viešino, neviešino.

Mano siekis yra vis dėlto išlaikyti diskursą apie tai, kas yra tikrai svarbiausia – apie Rusijos įtaką Lietuvos politiniams procesams. Jeigu to tyrimo metu paaiškėtų, kad ponas V.Pranckietis elgėsi netinkamai, o gal buvo ir daugiau tokių Seimo narių ar Vyriausybės narių, kurie žinojo, slėpė, turėjo motyvų tai daryti, tada sprendimai turėtų būti priimami ir dėl jų.

– Pasak R.Karbauskio, yra surinkti parašai dėl V.Pranckiečio atstatydinimo.

– Jeigu žiūrėtumėme, kaip valdantieji anksčiau darydavo su žmonėmis, kurie jiems nepriimtini, tas modus operandi visada būdavo labai panašus – susidorojimas su nepriimtinu žmogumi. Ar tai būtų ponas Vytautas Bakas, ar ponas Justas Džiugelis, ar bet kuris kitas.

Jeigu žiūrėtumėme, kaip valdantieji anksčiau darydavo su žmonėmis, kurie jiems nepriimtini, tas modus operandi visada būdavo labai panašus – susidorojimas su nepriimtinu žmogumi.

Reiškia, mušk savą taip, kad svetimi bijotų. Ta patarle besivadovaujantis frakcijos seniūnas, matyt, tiesiog tęsia tą tradiciją.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

Jau anksčiau esu pasakęs, kad tame V.Pranckiečio ir R.Karbauskio debate nematau reikalo dalyvauti nei mums, nei raginčiau opoziciją tą daryti. Tegul išsisprendžia tarpusavyje ir jau po to žiūrėsime.

Parašų surinkimas yra juokinga. Tuo metu pareikšti nepasitikėjimą, kai reikia 71 balso, pasakančio, kad jie nebenori V.Pranckiečio šioje pozicijoje, yra kas kita. Panašu, kad jie tų balsų neturi.

Tai reiškia, kad V.Pranckietis sugebėjo įtikinti ir Seimo narius, matyt, ir visuomenę, kuriai Seimo nariai atstovauja, kad jis nėra pats blogiausias Seimo pirmininkas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo salė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo salė

– Vis pasigirsta kalbų, kad konservatorių frakciją Seime gali papildyti dabar su „valstiečiais“ dirbantys politikai. Ar planuojate frakcijos padidėjimą?

– Nenoriu suteikti kokių nors lūkesčių. Tačiau, galiu pabrėžti, kad kalbos vyksta ir po vasaros pertraukos jos tęsiasi.

Matau keletą dalykų. Matau, aišku, tą patį atmosferos klausimą – žmonės yra išvarginti, sakyčiau, tokios neadekvačios nuotaikos, neadekvačios atmosferos. Lyg būtų kažkoks fantasmagorinis spektaklis, kuriame nebetikri žmonės.

Tą girdžiu iš „valstiečių“ frakcijos. Tas vargina. Nuolatinė vaidyba, nuolatinė kova su įsivaizduojamais priešais, laimėti ir pralaimėti mūšiai, kurių, be frakcijos seniūno, išvis niekas nei mato prasmės turėti, nei norėtų juose dalyvauti.

Nuolatinė vaidyba, nuolatinė kova su įsivaizduojamais priešais, laimėti ir pralaimėti mūšiai, kurių, be frakcijos seniūno, išvis niekas nei mato prasmės turėti, nei norėtų juose dalyvauti.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Virginijus Sinkevičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Virginijus Sinkevičius

Tas išvarginimas lemia, kad žmonės tiesiog yra linkę ieškoti užuovėjos. Kartais daugiau netgi ne perbėgėliai, bet tiesiog jie pavargo, nebegali tokioje beprotystėje būti.

Kaip ir visose kitose frakcijose, partijose, mūsų partijoje taip pat yra prasidėjęs etapas dėl vienmandačių.

„Valstiečiai“ džiaugėsi dėl didžiausio būrio vienmandatininkų, kurie laimėjo rinkimus 2016 metais. Nemažas tų žmonių būrys lygiai taip pat skaičiuoja savo šansus laimėti. Jie, matyt, įvertina, kad tų šansų yra mažiau.

Kiek žinau, ir kolegos socialdemokratai yra užsiminę, kad diskusijos vyksta ir su jais, ir su liberalais, ir su mumis. Tai aš manyčiau, kad čia yra būtent ta grupė žmonių, kurie skaičiuoja, kad po „valstiečių“ vėliava 2020 metais vienmandatėse nebelaimės.

Nauji politiniai dariniai lyg ir nelabai kuriasi kokie nors ryškesni, tai, matyt, svarsto, su kuria politine jėga jie galėtų laimėti.

Vyriausybė – ganėtinai išsikvėpusi

– Vyriausybė dirba atsinaujinusi. Ar tikitės, kad per šiuos likusius priešrinkiminius metus ji dar gali ką nors reikšmingo nuveikti?

– Vyriausybė jau buvo ganėtinai išsikvėpusi ir prieš tą pertvirtinimą. Dabar nauji žmonės, kurie atėjo, net nelabai įsivaizduoju, ką jie ten galės daryti. Turbūt jų tikslas irgi vienas – prabūti iki kitų rinkimų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rita Tamašunienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rita Tamašunienė

Ypatingai džiaugiasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), kuri, mūsų tyrimų duomenimis, susiduria su rimtomis problemomis peržengti 5 procentus, reikalingus norint patekti į Seimą. Dėl to, kad jaunoji karta, ypatingai – gyvenanti Vilniuje ir aplink jį, anksčiau balsuodavusi už poną Valdemarą Tomaševskį ,vis dėlto renkasi kitas politines jėgas daugiau pagal savo politinę preferenciją, negu tautiškumo pagrindu.

Dabar tas grįžimas atgal į Vyriausybę, gali būti, kad jiems padės tokiu būdu pasirodyti, pasimatyti, jog jie yra lyg dar aktyvūs politinės erdvės dalyviai. Juo labiau, kad ponios I.Rozovos atvejis rodo ir leidžia prisiminti 2013 metų istoriją, kai tuometis VSD direktorius Gediminas Grina įvardijo, kad analogiškas I.Rozovos atvejis buvo nutikęs ir ponui V.Tomaševskiui.

Jis buvo įspėtas VSD dėl ryšių su Rusijos žvalgyba, tik tiek, kad jis nesutiko ateiti to įspėjimo priimti ir tuomet tas įspėjimas turėjo nuskambėti viešai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Irina Rozova
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Irina Rozova

Mano spėjimas, kad vis dėlto tyrimas gali atskleisti ir platesnį bendradarbiavimo tinklą ar bent jau vesti sąsajas. Priminsiu, kad I.Rozova buvo antrasis numeris LLRA-KŠS sąraše.

Jeigu LLRA turės, o, aš manau, kad turės atsakinėti į klausimus apie įvairius bendradarbiavimus su žvalgybininkais, tai turbūt liks mažiau laiko kokiam nors darbui.

– G.Nausėda pareigas eina jau du mėnesius. Kokį įspūdį apie jo prezidentavimą jau susidarėte?

– Manau, kad kaip ir bet kuris politikas, užėmęs postą, prezidentas ieško savo galių, autoriteto ribų. Tai yra visiškai suprantama.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Esu pasakęs, kad pasistengsiu kritiškai neatsiliepti pirmąsias bent jau šimtą dienų, nes, man atrodo, jog daug kas, ką prezidentas daro, yra geros valios išraiška. Tai reiškia, kad kritikuoti žmogų, kuris siekia gero, yra sudėtinga.

Gali pasitaikyti kokių nors klaidelių eigoje, bet, suprantama, kad prezidentas atėjęs iš ne politinės erdvės. Principai, kuriais jis vadovavosi anksčiau savo darbe, skiriasi nuo politinio lauko.

Dabar kur tos ribos nusibrėš ir kokie mūšiai prezidento laukia, turbūt ir lems, ko gero, kaip jo ta kadencija atrodys.

Dabar kur tos ribos nusibrėš ir kokie mūšiai prezidento laukia, turbūt ir lems, ko gero, kaip jo ta kadencija atrodys.

Aš manau, kad dabartinė nata su tais pasiūlymais, kuriuos jis pateikė, yra labai aukšta.

Du ministrai: sveikatos apsaugos – Aurelijus Veryga turėjo labai kritiškų ir, sakyčiau, kandžių pastabų vienam prezidento patarėjui, finansų – Vilius Šapoka – pačiam prezidentui pasiūlė rožinius akinius nusiimti. Akivaizdu, kad vyksta toks matavimas, kas kiek teritorijos gali užleisti.

Prie Dalios Grybauskaitės galbūt mes mažiau būtumėme įsivaizdavę ministrus, kurie prezidentei liepia nusiimti rožinius akinius. Turbūt jie skaičiuotų karjeros pabaigą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė

Dabar akivaizdu, kad čia yra toks „kas ką įveiks“. Prezidentui dabar, mano supratimu, taip aukštai iškėlus tą vėliavą labai svarbu neatsitraukti, dėl to, kad jo atsitraukimas bus pripažintas kaip jo pralaimėjimas, o tai gali lemti ir kitus žingsnius, tai, kaip visuomenė vertins jo tolimesnę kadenciją.

Dabar akivaizdu, kad čia yra toks „kas ką įveiks“.

Apie kitus jo naujus pasiūlymus, šitų neįgyvendinus, bus sakoma, kad, va, prezidentas kupinas idėjų, bet, štai, jos nepasiekia realizavimo. Tad labai svarbu, kad jis dėliotų žingsnius, kaip tos idėjos turi būti įgyvendinamos.

Dėl vienmandatininkų neskubės

– Iki Seimo rinkimų lieka vieneri metai. Kada TS-LKD pristatys savo programą, kandidatus?

– Abu procesai vyksta – tiek vienmandatininkų derinimo, tiek ir programos rašymo.

Ko gero, su vienmandatėmis aš skubėti nesirengiu ir, manau, kad mūsų bendruomenė tam pritars. Tai reiškia, kad mes turime matyti visą galutinį vaizdą, kuris susidėlios gal net kitų metų vasaros pradžioje. Tai dar turime tikrai gražaus laiko. Juo labiau kad keisis kai kurių vienmandačių apygardų ribos.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./TS-LKD Tarybos posėdis „Holiday Inn“ viešbutyje
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./TS-LKD Tarybos posėdis „Holiday Inn“ viešbutyje

Dėl programos procesas vyksta kiek kitaip. Jis vyksta sparčiai. Yra suburta aktyviai dirbanti grupė. Jai vadovauja Jurgita Šiugždinienė – mūsų, galiu sakyti, Kauno lyderė, vienas Kauno veidų ir akademikė iš Kauno technologijos universiteto. Šiuo metu ji yra subūrusi ekspertų grupę, dirba su politologais, politikais, savo sričių ekspertais. Ir, aš manau, kad mes turėsime tikrai labai stiprią programą.

Tikiuosi ją pristatyti žiemą, kad kaip ir 2016 metais mes galėtumėme turėti diskusiją su įvairiomis visuomenės grupėmis, gyventojais, rinkėjais.

– Kalbama, kad aukštą vietą rinkiminiame sąraše siūlote rezervuoti susisiekimo ministro posto netekusiam Rokui Masiuliui. Ar vyksta tokie pokalbiai? Ar jis bus jūsų sąraše? Kelintu numeriu?

– Kol kas negaliu šito klausimo komentuoti. Įvairios kalbos vyksta su įvairiais žmonėmis ir konkretaus šio atvejo komentuoti nenorėčiau dabar.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rokas Masiulis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rokas Masiulis

– O ar jūsų rinkiminiame sąraše bus kažkiek nepartinių, žinomesnių žmonių, kaip Ingrida Šimonytė?

– Gali būti. Irgi yra įvairių diskusijų. Iš tikrųjų ir Ingridos pavyzdys parodė, kad žmonės, kurie yra arti mūsų bendruomenės, yra priimtini mūsų bendruomenei, galiausiai rinkėjai balsuodami už mūsų sąrašą pozityviai vertina tokį galimą partijos narių ir dešiniųjų kandidatų derinį.

– Pastaruoju metu jūsų partija pirmauja visuomenės nuomonės tyrimuose. Jums už nugaros – „valstiečiai“. Ar būtent juos ir laikote stipriausiais, rimčiausiais konkurentais rinkimuose? Kiek vietų planuojate turėti naujos kadencijos Seime?

– Man rodos, kad turime tokią naujų politinių judėjimų paryškintą valstybės politinės jaunystės požymį. Lyg kiekvieni rinkimai reikalauja naujo politinio darinio. Vis tik aš linkiu mums visiems daugiau stabilumo. Tai reiškia, kad tie politiniai dariniai prisiimtų atsakomybę ilgiau nei vieniems rinkimams.

Vis tik aš linkiu mums visiems daugiau stabilumo. Tai reiškia, kad tie politiniai dariniai prisiimtų atsakomybę ilgiau nei vieniems rinkimams.

Sunku prognozuoti ir aš nesiimsiu prognozuoti dėl vietų. Tikrai pasimokiau 2016 metais, kad ankstyvos prognozės po to kainuoja brangiau.

Aš esu atsargiai optimistiškas. Jaučiu, kad žmonės pasitiki Tėvynės sąjunga – tą rodo ir tyrimai, ir vertina Tėvynės sąjungą kaip esminę alternatyvą dabartinei valdžiai, kuri galbūt yra pasižymėjusi ne itin racionaliu požiūriu į valstybės valdymą – neįvykdytomis reformomis, labai dideliais skambiais pažadais. Žmonės, man atrodo, nori šiek tiek nuosaikumo ir nuoseklumo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Bet, ar tai reiškia, kad „valstiečius“ pakeis kita politinė jėga, visų pirma, aišku, priklauso nuo kitos politinės jėgos, ar ji atsiras, ar ne. Kol kas tokių labai ryškių ženklų mes gal nematome.

Kita vertus, aš manau, kad „valstiečiai“, kaip politinė jėga, irgi gali susiformuoti į ilgalaikę politinę bendruomenę. Jeigu tik to patys norės. Labai svarbus čia ir S.Skvernelio vaidmuo, ką jis toliau darys.

Kita vertus, aš manau, kad „valstiečiai“, kaip politinė jėga, irgi gali susiformuoti į ilgalaikę politinę bendruomenę. Jeigu tik to patys norės. Labai svarbus čia ir S.Skvernelio vaidmuo, ką jis toliau darys.

Jis gali būti vienas iš raktinių asmenų, užtikrinant, kad ta politinė jėga ir liks, ir bus, ir matys savo politikos pasekmes.

Tai reiškia, galbūt jos kokia nors sėkmė kada nors ateityje, kuri galbūt ateis, bus nuosaikesnė, jie matys, kad, va, pridirbome dalykų, tai galbūt kažko daryti nereikėjo.

Komentarai: 38

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie 15min