Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, susitikime kartu su aljanso partnerių Suomijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrais bei Europos Sąjungos (ES) vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio ir saugumo politikai Josepu Borrelliu aptarta dramatiškai pasikeitusi saugumo situacija Europoje, NATO atsako ir paramos Ukrainai koordinavimas.
Užsienio reikalų ministrai diskutavo apie Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmes NATO bei ES šalių saugumui. Pasak ministrų, Rusijos pajėgų įvykdytas Zaporižios branduolinės jėgainės apšaudymas kelia didžiulį nerimą.
Pasak ministerijos, sąjungininkai vieningai sutarė dėl būtinybės kuo skubiau sustiprinti atgrasymo ir gynybos laikyseną aljanso rytinio flango šalyse.
„Labai vertiname sąjungininkų papildomų pajėgų dislokavimą Lietuvoje. Radikaliai pakitusi saugumo situacija reikalauja keisti požiūrį į aljanso gynybos planavimą ir užtikrinti didesnius priešakinės gynybos pajėgumus mūsų regione“, − pabrėžė G.Landsbergis.
Ministrai taip pat sutarė tęsti ir stiprinti finansinę, karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, bei išreiškė poreikį apjungti tarptautinės bendruomenės pastangas dėl humanitarinių koridorių sudarymo karo pabėgėliams.
Po ministrų susitikimo, G.Landsbergis susitiko su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau. Susitikime aptartos dvišalio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje stiprinimo iniciatyvos ir parama Ukrainai.
„Siekiame pakelti strateginę Lietuvos ir Lenkijos partnerystę į naują lygį. Vardan bendro mūsų šalių saugumo turime glaudžiau konsultuotis gynybos klausimais ir veikti išvien“, − teigia G.Landsbergis.
Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgoms atakavus didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, joje kilo gaisras.
Jis buvo užgesintas, bet Ukraina teigia, jog elektrinę kontroliuoja Rusijos kariai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą griebusis „branduolinio teroro“ ir mėginant „pakartoti“ Černobylio katastrofą.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną keliant pavojų visai Europai bei žadėjo siekti, kad artimiausiomis valandomis būtų sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po skubaus susitikimo su užsienio reikalų ministrais penktadienį pareiškė, kad Aljansas neskelbs neskraidymo zonos virš Ukrainos.
Tokia JAV vadovaujamo bloko pozicija priimta nepaisant Ukrainos lyderių raginimų padėti sustabdyti beatodairišką šalies miestų bombardavimą.
Rusijai vasario 24 dieną pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, NATO narės skubiai išsiuntė tūkstančius karių į Rytų Europą, kad sustiprintų arčiausiai Rusijos esantį Aljanso flangą, ir siunčia ginklų, kad padėtų Ukrainai apsiginti.
Kyjivas pareiškė, kad jei NATO nenori uždaryti Ukrainos oro erdvės, sąjungininkai galėtų tiekti karo lėktuvus ir oro gynybos sistemas, kad padėtų sustabdyti Rusijos oro atakas.
Europos šalys iki šiol teigė, kad lėktuvų nepristatys, o didžioji dalis tiekiamų ginklų yra lengvoji ginkluotė ir prieštankinės bei priešlėktuvinės raketos.
