Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 31, 13:53 Atnaujinta 2022 01 31, 14:08

G.Landsbergis Suomijoje: grėsmes suvokiame vienodai, NATO išlaiko atvirų durų politiką

Suomijoje viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vilnius ir Helsinkis regionines grėsmes suvokia vienodai, o dabartinė geopolitinė situacija sudaro sąlygas stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.
Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis / Pauliaus Peleckio / 15min nuotr.

Jis taip pat pabrėžė, kad NATO išlaiko atvirų durų politiką ir yra pasiryžusi priimti naujų narių, jei šios to norėtų.

„Nors Lietuva priklauso NATO, o Suomija – ne, į regioninio saugumo grėsmes žvelgiame vienodai ir jaučiame atsakomybę už šį saugumą. Kylantys saugumo iššūkiai suteikia galimybę sustiprinti bendradarbiavimą šiais klausimais“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Helsinkyje teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Suomijos užsienio reikalų ministru Pekka Haavisto, Rusijai prie Ukrainos sienos telkiant karines pajėgas, o Vakarams baiminantis galimos invazijos ir karinio konflikto Europoje.

Reaguodamas į besikeičiančią saugumo situaciją, Suomijos prezidentas Sauli Niinisto savo naujametinėje kalboje sakė, kad jo šalis, „be kita ko, tebeturi galimybę kreiptis dėl narystės NATO, jei pati taip nuspręstų“.

Tai šalyje iš naujo paskatino diskusijas dėl Helsinkio galimo tapimo bloko nare.

G.Landsbergio teigimu, tai tarptautinės arenos dalyviams turėjo priminti, kad „NATO turi ir liks atvirų durų politiką palaikančia organizacija“.

„Ankstyvos spėlionės“

Europos Sąjungai Suomija priklauso nuo 1995 metų, tačiau ši šalis niekada nėra pareiškusi oficialaus noro tapti visateise Aljanso nare ir pirmenybę teikia dalijimuisi informacija bei tam tikram bendram pasirengimui.

Nebūdama NATO narė Suomija negali pretenduoti į gynybą pagal Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį, įpareigojantį kitas nares padėti ginti užpultą narę.

Tradiciškai Suomijoje, taip pat ir Švedijoje, narystei NATO pritardavo nedaug gyventojų, tačiau viena sausį Suomijoje atlikta apklausa rodo, kad nepritarimas stojimui į Aljansą dabar yra mažiausias per du pastaruosius dešimtmečius – 42 procentai.

P.Haavisto spaudos konferencijoje teigė, kad Rusijos veiksmai pasienyje su Ukraina yra „visiškai nepriimtini“ ir skatina „diskusijas saugumo klausimais“.

„Turime stiprią kariuomenę, maždaug 280 tūkst. karių rezervą. Tai yra mūsų saugumo užtikrinimo sprendinys. (...) Dar per anksti spėlioti apie pasikeitusią gyventojų nuomonę. (...) Šiuo metu mes laikomės minėtos pozicijos“, – teigė Suomijos užsienio reikalų ministras.

Maskvai sutelkus pasienyje su Ukraina apie 100 tūkst. karių, Rusijos ir Vakarų santykiai dabar yra labiausiai įtempti nuo Šaltojo karo laikų.

Tai pakurstė nuogąstavimus dėl galimos Rusijos invazijos ir privertė susirūpinti NATO nares. Reaguodamas Aljansas ėmė svarstyti galimybes didinti savo kontingentą regione.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min