„Visi Lietuvos gyventojai turėjo lūkesčių, nepriklausomai kas už ką balsavo, tačiau po rinkimų lūkesčių kreivė krito nepaprastai žemai ir tikėtis, kad rimtos pertvarkos galimos – gana sunku. Žmonės nusivylę. Pakalbėkime, kas nutiko per paskutinius metus: reformos nevyksta, medikai algų negauna, eilės iki gydytojų kabinetų ilgėja“, – atsiųstame pranešime teigia G.Landsbergis.
Jis tikina, kad valdantieji buvo nepasiruošę darbui, nesusidėliojo esminių projektų, nesusidėliojo, kokiais būdais tai ketino pasiekti, pažadėjo per daug ir padarė per mažai.
„Antroji problema šiandienos Vyriausybėje – auganti politinė fragmentacija. Geriausias pavyzdys – suskilę socialdemokratai. Nejaučiu džiaugsmo dėl jų skilimo, o matau didelę problemą, kadangi kiekvienas sprendimas veikia politiniu pagrindu. Ir kuo didesnė fragmentacija dėl politinių skandalų, tuo sunkiau susitarti dėl darbų Lietuvai“, – sako politikas.
Jis pasigenda galimybių pasiekti politinį sutarimą valstybei svarbiais klausimais.
„Jei norime valstybinės pertvarkos, esmingų pokyčių, šuolio į priekį – privalomas susitarimas tarp politinių jėgų, kurios šiandien yra stipriausios ir nefragmentuotos. Jei norime užtikrinti, kad įvyktų aukštojo mokslo pertvarka – reikalingas susitarimas ir mes esame pasiruošę dalyvauti tokiame susitarime“, – teigė G. Landsbergis.
Kviečia „valstiečius“ sutarti dėl paramos
G.Landsbergis sako, jog konservatoriai pasirengę būdami opozicijoje paremti valdančiuosius „valstiečius“ jiems vykdant konkrečias reformas bei kviečia sutarti dėl „didžiosios koalicijos“, rašo BNS.
„Turime aiškų įsivaizdavimą, kas tai yra svarbiausi darbai: tai mokesčių, švietimo pertvarka, investicijų pritraukimas, rimtas požiūris į tą sritį. Tai yra trys sritys, kur mes galėtumėme bendradarbiauti. Jei klausimas kiltų, ar mes prašomės į valdžią – ne, nesiprašoma. Bet sąvoka „didžioji koalicija esminėms valstybės pertvarkoms“ man patinka“, – BNS šeštadienį sakė partijos pirmininkas.
G.Landsbergis teigė, jog susitarimas tarp politinių jėgų, kurios yra „stipriausiai atstovaujamos Seime“, galėtų būti ir rašytinis.
„Rašytinis – taip, galbūt, išbandėme tokį metodą. Jei norime, kad įvyktų mokesčių reforma, aukštojo mokslo pertvarka, tam reikalingas įsipareigojimas iš pagrindinių, nefragmentuotų partijų, politinių jėgų, kurios gali prisiimti įsipareigojimą. Duodu pažada, jog Tėvynės sąjunga yra ta jėga, kuri nori ir gali dalyvauti tame susitarime, ir aš matau kitą politinę jėgą, tai „valstiečius“, – tvirtino jis.
Dabartinius valdančiųjų veiksmus minėtose srityse jis įvardino kaip „mažus žingsnius“: „Tai nėra pertvarka, tai yra iš būtinybės daromi maži pakeitimai.“
Kalboje partijos tarybos atstovams šeštadienį jis taip pat pabrėžė, jog nėra pagrindo džiaugtis ir socialdemokratų skilimu – anot jo, tai didina politinę fragmentaciją ir trukdo sprendimams.
„Aš nejaučiu džiaugsmo, aš matau, kad tai yra didelė problema, kadangi kiekvienas politinis sprendimas veikia politinio susitarimo pagrindu. Turime susitarti. Ir kuo didesnė fragmentacija (...), tuo yra sunkiau susitarti“, – sakė G. Landsbergis.
Su LVŽS frakcijos seniūnu Ramūnu Karbauskiu BNS šeštadienį nepavyko susisiekti. „Valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis kol kas konservatorių pareiškimo nekomentuoja – BNS šeštadienį jis sakė norintis susipažinti su siūlymu.
TS-LKD taryba taip pat priėmė deklaraciją, kurioje konstatuojama, jog per metus po Seimo rinkimų „neįvyko esminių pokyčių“, o valdantieji „valstiečiai“ kritikuojami, jog pasirinko „ne dialogą ir plataus sutarimo dėl valstybei būtinų reformų siekį“, o nuėjo „konfrontacijos ir manipuliacijų keliu, pasirinkdama bendradarbiavimą su neskaidriomis politinėmis jėgomis ir atskirais politikais, kurie postus ir buvimą valdžioje iškelia aukščiau Lietuvos žmonėms reikalingų sprendimų“.
Taip pat pažymima, kad konservatoriai išliks „konstruktyvia politine jėga“, bet „principingai vertins Vyriausybės, atskirų jos narių ir visos valdančiosios koalicijos darbą“ ir teiks alternatyvius „reformų ir būtinų viešojo gyvenimo sprendimų pasiūlymus“.
TS–LKD frakcija su 31 atstovu yra antra pagal dydį Seime. Valdantieji LVŽS Seime turi 57 atstovus. „Valstiečiai“ yra pasirašę koalicinį susitarimą su buvusia Socialdemokratų partijos frakcija. Tačiau frakcijai skilus į dvi ir pakeitus pavadinimus „valstiečius“ remiančioje Socialdemokratų darbo frakcijoje lieka 12 atstovų. Tad formaliai valdantieji turi 69 narius – mažiau nei pusę atstovų 141 vietos Seime, rašo BNS.
Naujausia rinkos tyrimų kompanijos RAIT apklausa rodo, jog už TS–LKD Seimo rinkimuose balsuotų 18 proc. rinkėjų, kad balsuotų už „valstiečius“, tvirtina 15 proc. respondentų.
