-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2022 06 30

G.Nausėda apie didelį darbą dėl NATO sprendimų: tai – visų institucijų nuopelnas

Iš Madride vykusio NATO viršūnių susitikimo Lietuvos delegacija išvažiuoja pasiekusi visko, ko norėjo – aljansas įvardijo Rusiją tiesiogine grėsme, sustiprino priešakinę gynybą ir sudarė sąlygas Baltijos šalyse atsirasti sąjungininkų brigadoms. Visa tai buvo pasiekta vieningomis visų institucijų pastangomis, sako prezidentas Gitanas Nausėda, ir tikrai ne viskas buvo iš anksto sustyguota.
Gitanas Nausėda kalbasi su žurnalistais Madride
Gitanas Nausėda kalbasi su žurnalistais Madride / Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr.

„Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti tuo dideliu darbu, kuris buvo padarytas dar iki Madrido viršūnių susitikimo. Jeigu kažkas galvoja, kad šis tekstas gimė tiesiog spontaniškai ir viskas iš pat pradžių buvo sustyguota, tai tikrai taip nebuvo“, – besibaigiant paskutinei NATO vadovų sesijai Ispanijos sostinėje sakė prezidentas.

Anot G.Nausėdos, buvo „pakankamai didelių nuogąstavimų“, kad Lietuvai svarbūs sprendimai nebūtinai bus tokie, kokių norėjo iš Vilniaus ir Briuselio atvykusi delegacija.

Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime Madride
Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime Madride

Derinant dokumentus turėta abejonių, kad priešakinės gynybos paminėjimas gali būti „blankesnis“, nei norėjo Lietuva.

„Galėjo atsitikti ir taip, kad padidinimo karinio iki brigados lygio taip pat galėjo nebūti“, – sakė prezidentas.

Vis dėlto, visos Lietuvos institucijos dirbo vieningai, kad pasiektų keltų tikslų.

„Tai yra ne vien tik prezidento nuopelnas, tai yra ne tik ministro vieno ar kito nuopelnas, tai yra visų Lietuvos valdžios institucijų nuopelnas ir ypatingai norėčiau padėkoti mūsų ambasadai prie NATO, (ambasadoriui) Deividui Matulioniui asmeniškai ir kitiems, kurie tikrai vykdė tą derybų procesą. Taip, gaudami mūsų instrukcijas, bet labai nuosekliai ir ryžtingai vykdė tą procesą ir šiandien galime pasidžiaugti rezultatais“, – pažymėjo G.Nausėda.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Deividas Matulionis
Arno Strumilos / 15min nuotr./Deividas Matulionis

Pirmuoju svarbiausiu pasiektu rezultatu prezidentas įvardijo labai aiškų Rusijos tiesioginės grėsmės konstatavimą. Šie žodžiai atsirado artimiausią aljanso dešimtmetį nušviesiančiame strateginės koncepcijos dokumente ir kituose tekstuose.

„Iš to kyla labai aiškūs iššūkiai, kad NATO privalo reaguoti, kaip kolektyvinės gynybos sistema“, – pabrėžė jis.

VIDEO: G.Nausėda po NATO viršūnių susitikimo: pasiekėme, ko norėjome, dabar daug darbų laukia krašto apsaugos ministro

Aljansas šiame susitikime taip pat įsipareigojo stiprinti priešakinę gynybą ir sudarė galimybes didinti priešakinių NATO pajėgų kovines grupes iki brigadų.

Dvišalį sutarimą su Vokietija jau pasiekusi Lietuva to tik ir laukė – dar tebevykstant susitikimui Vilniuje lankėsi vokiečių kariniai planuotojai, kurie įvertino brigados vadovavimo komponento dislokavimo sąlygas. Tikimasi, kad jis Lietuvoje gali atsirasti jau šį rudenį.

Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime Madride
Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime Madride

„Politikai savo žodį tarė, politinis tikslas suformuotas labai aiškiai. Aš keletą kartu ir čia, viešėdamas Madride, gavau patikinimą iš kanclerio Olafo Scholzo, kad darbai bus toliau vykdomi, dabar laikas jau kariškiams, kurie tikrai sudėlios tuos planus, kaip mes ketiname iš mūsų pusės priimti, iš vokiečių pusės – kaip jie ketina persigrupuoti“, – aiškino prezidentas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Madride sakė, kad Vokietija brigadą turėtų suformuoti kitų metų pradžioje. Tuo metu Lietuvai per artimiausius kelerius metus į infrastruktūrą reikės investuoti apie 500 mln. eurų, kad sugebėtų brigadą priimti.

Būsimų darbų svarbą prezidentas teigė trečiadienį akcentavęs A.Anušauskui ir pabrėžė tikintis, kad jis sugebės juos įgyvendinti.

„Jeigu mes gebėsime infrastruktūrą pritaikyti brigados lygiui anksčiau, reiškia, mes ją čia anksčiau ir matysime“, – sakė jis.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ministrės pirmininkės apsilankymas NATO Priešakinių pajėgų batalione Pabradėje
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ministrės pirmininkės apsilankymas NATO Priešakinių pajėgų batalione Pabradėje

Madride NATO lyderiai taip pat priėmė sprendimą dėl Suomijos ir Švedijos narystės. Ilgą laiką šiai aljanso plėtrai prieštaravusi Turkija nusileido tik susitikimo išvakarėse, „gavusi tai, ko norėjo“. Liepos 5-ąją ketinama pasirašyti Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO sutartį, vėliau ją turės ratifikuoti ir visų valstybių parlamentai.

Madride po 25 metų pertraukos susirinkę aljanso valstybių vadovai taip pat patvirtino, kad kitąmet jie susirinks Lietuvoje.

„2023-ųjų NATO viršūnių susitikimas, aš tikiu, taip pat bus istorinis. Tikiu, kad pamatysime prezidentą Volodymyrą Zelenskį, jau sėdės kaip visateisiai nariai prie stalo Švedijos ir Suomijos atstovai. Ir visa tai įvyks mūsų senajame gražiajame Vilniuje“, – teigė G.Nausėda.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius