Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 28d. 10:22

G.Nausėda išdėstė, kokius uždavinius kels būsimiems ministrams: egzaminų apie gerovės valstybę nebus

Gerovės valstybės terminas prezidento Gitano Nausėdos lūpose kaip siekiamybė skambėjo nuo pat prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Savo inauguracinėje kalboje pernai liepą jis numatė ir penkis kriterijus, pagal kuriuos ketino visą kadenciją „matuoti“, kiek pasistūmėta gerovės valstybės link. Dabar šie kriterijai primenami ir tikslinami – jie bus keliami vertinant ir naujus ministrus.

Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje G.Nausėda tvirtino, kad Lietuvos rinkėjai pasirinko, ką nori matyti prie valstybės vairo ateinančius ketverius metus, ir pasveikino išrinktus Seimo narius.

Spaudos konferenciją iš prezidentūros galite žiūrėti čia:

Šalies vadovas tvirtino, kad dabar laikas formuoti tvarią Vyriausybę, kuri turės siekti ne popierinių, o tikrų reformų.

Prezidentas tikino, kad su į Seimą išrinktomis parlamentinėmis partijomis rado sutarimą dėl gerovės valstybės ir dėl aktualiausių klausimų.

Pasak jo, trečiadienį išdėstyti tikslai yra brėžiami vienai politinei kadencijai, tik švietimo reforma negali įvykti taip greitai.

Klausiamas, kodėl išvis reikia atnaujinti gerovės valstybės apibrėžimą ir kriterijus, kurie buvo numatyti dar jo inauguracinėje kalboje, G.Nausėda tvirtino, kad tikrai nebuvo noro parašyti „dalį Vyriausybės programos“.

„Savo principais arba pagrindiniais dalykais tai nė kiek nepasikeitė. Gal atsirado arba pasigedote tam tikrų detalių, kurios buvo anksčiau. Konkrečiai – dėl milijardo eurų iš numatytų ir efektyviau naudojamų ES finansinės paramos lėšų.

Tiesą sakant, pats gyvenimas šiek tiek pakoregavo, nes per tą laiką įvyko svarbių dalykų ir vienas iš jų yra, na, tikrai tegu neskamba tai kažkaip pagyrūniškai, bet mes tikrai liepos mėnesį pasiekėme puikų rezultatą dėl gaivinimo fondo ir ilgametės finansinės perspektyvos“, – teigė prezidentas ir pripažino, kad liko viena „smulkmena“, kad planą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas.

Gerovės valstybės egzaminų ministrams nerengs

G.Nausėda išvardijo, kokius kriterijus kels naujos Vyriausybės nariams.

„Aš tikrai turbūt nedarysiu egzaminų, kaip anksčiau buvo rengiami egzaminai ministrams, ir tikrai ketinu iš principo kalbėtis apie tuos dalykus, kuriuos ministras mato kaip svarbiausius savo reguliuojamoje sferoje. Taip, be abejo, aš lyginsiu, kiek tai atitinka gerovės valstybės siekį, bet tai tikrai nebus smulkmeniškas, lentelinis lyginimas mūsų pažiūrų.

Svarbiausia, kad žmogus būtų kompetentingas, žmogus tikrai norėtų pokyčių savo sektoriuje per jam suteiktą laiką. Na, ir, be jokios abejonės, padorumas ir profesionalumas yra absoliučiai privalomi dalykai“, – žadėjo jis.

Taip pat G.Nausėda teigė, kad koronaviruso antroji banga kelia savų iššūkių, todėl šiandien labai svarbus sklandus valdžios perdavimas. Esą naujoji valdžia iškart turi turėti koronaviruso valdymo planą.

Aš tikrai turbūt nedarysiu egzaminų.

Prezidentas vylėsi, kad su bebaigiančia kadenciją valdančiąja dauguma sėkmingai baigs darbus, ir tikisi, kad keli jo teikti įstatymai bus pradėti svarstyti, tačiau pripažino sunkiai besitikintis, kad gali pavykti suderinti Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo kandidatūrą, dėl kurios nepavyksta sutarti jau metus.

„Negali būti taip, kad rinkimai įvyko, Vyriausybė atsipalaidavo, užsirakino kabinetuose, ir nebedirba. Žinoma, kad taip nebus. Toliau vyks normalus darbas“, – aiškino prezidentas.

Pasak G.Nausėdos, sutaupyti būtų galima naikinant mokesčių lengvatas. Jis vylėsi, kad šis klausimas galėtų būti sprendžiamas dar šiemet, nors kandidatė į premjeres konservatorė Ingrida Šimonytė interviu 15min tvirtino, kad šiemet tokių pokyčių nesiims.

Pasakė ilgą kalbą apie gerovės valstybę

Šalies vadovas, sukvietęs žiniasklaidą į spaudos konferenciją, tvirtino, kad Lietuva turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi.

Pasak prezidento, būtina laikytis susitarimo dėl šalies gynybos ir siekti, kad gynybai būtų skiriami 2,5 proc. BVP.

Teisingumą socialinėje srityje prezidentas tikino suprantantis kaip galimybę kiekvienam gyventi oriai.

Prezidento teigimu, negali būti taip, kad moksleivių ateitį lemia tai, kur jie gimė, o ne gabumai.

„Tikiu, kad švietimas yra ta sritis, dėl kurios turi ir gali sutarti visos politinės jėgos“, – sakė G.Nausėda.

Jis tikino sieksiantis, kad po dešimties metų moksleiviai patektų į geriausių pasaulio moksleivių dvidešimtuką.

G.Nausėda tvirtino, kad teisingumo jausmą šalyje žeidžia didelė nelygybė. Esą skursta 600 tūkst. žmonių, o apie teisingą valstybę galima būtų kalbėti, jei skirtumas tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių atskirties būtų 5 kartai.

Taip pat G.Nausėda kalbėjo apie būtinybę didinti pensijas, naikinti mokestines išlygas ir mokesčių netolygumus.

Pasak prezidento, reikia mažinti regionų atskirtį. G.Nausėda tikino sieksiąs, kad darbo užmokestis regionuose siektų bent 85 proc. sostinės lygio.

G.Nausėda tikino, kad būtina kovoti su nebaudžiamumu, pats tikino, kad reikalaus politinės atsakomybės iš būsimų ministrų.

„Lietuva turi būti žalia“, – kalbėjo prezidentas.

Anot jo, per žaliąjį kursą ir inovacijas Lietuva gali stoti į pasaulio ekonomikos lyderių gretas.

Šalies vadovo tvirtinimu, sunku tikėtis inovacijų, kol mokslo ir eksperimentinės plėtros finansavimas nesiekia nė 1 proc. BVP. Tai prezidentas vadino gėda.

„Tam, kad valstybė tinkamai atliktų savo funkcijas, jai būtini pakankami ištekliai, o jų akivaizdžiai stokojame“, – sakė G.Nausėda.

Pasak jo, siekdami, kad Lietuva taptų stipri, teisinga, inovatyvi ir žalia, turėsime auginti pajamas ir viešosioms paslaugos skirti 35 proc. BVP.

Prezidentas tikino, kad visa tai neįmanoma be pilietinės visuomenės ir kvietė žmonės dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje.

„Mums reikia daugiau savanorių, daugiau organizacijų ir daugiau žmonių, nebijančių reikšti savo nuomonę. Pilietinės galios indekse Lietuva turėtų bent 55 balus“, – sakė G.Nausėda.

Visą prezidento kalbą skaitykite čia.

Prieš metus rodikliai buvo kiti

2019 m. liepos 12 dieną sakydamas inauguracinę kalbą Seime šalies vadovas buvo iškėlęs šiek tiek kitus kriterijus.

„Iškeldami Gerovės valstybės idėją išskyrėme penkis esminius šalies rodiklius“, – tada sakė jis ir išvardijo:

  • Pajamų nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome link jo artėti per artimiausius 5 metus.
  • Antrasis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP. Tai daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.
  • Trečiasis – regioninės atskirties mažinimas.
  • Ketvirtasis – efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas.
  • Penktasis ir, žvelgiant į ateitį, manau, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga. Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšas ir laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai – pati prasmingiausia investicija.

„Būtent šie gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijai. Todėl skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei“, – inauguracinėje kalboje teigė G.Nausėda.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min