Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 11 10, 18:59

G.Nausėda: didelė tikimybė, kad migrantai veršis pro Lietuvos sieną

Migrantų veržimosi pro Baltarusijos-Lietuvos sieną tikimybė yra „pakankamai didelė“, ruošiamasi scenarijui, jei šturmas vienu metu vyktų keliose vietose. Tai trečiadienį interviu portalui 15min sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, Lietuvos vidaus reikalų sistema ir kariuomenė turi parengusios planus ir mobilias komandas, kurios būtų permestos į karštuosius taškus. G.Nausėda interviu taip pat pakomentavo savo santykius su valdančiaisiais, įskaitant kaltinimus Vyriausybei dėl „dirbtinai sulėtinto“ skiepijimosi tempo, ir įvertino ministrų kabineto siūlymą švelninti alkoholio ribojimus.

Šiame interviu:

  • Lietuvos siena gali būti šturmuojama vienu metu keliose vietose
  • Dialogas su Aliaksandru Lukašenka – neįmanomas
  • Dėl Rusijos vaidmens migracijos krizėje – tik netiesioginiai įrodymai
  • G.Nausėdos šeimos nariai pasiskiepijo dukart, tėtis gavo trečią dozę
  • Mokami testai trukdytų pandemijos valdymui, išaugintų bedarbystę
  • Sveikatos apsaugos ministerija labai vėluoja su informavimu ir konsultavimu
  • Teiginys dėl dirbtinio skiepijimo buvo klausimo, o ne ultimatyvia forma
  • Dėl Taivano atstovybės – raginimas Kinijai „neskaldyti malkų“
  • Lietuva buvo girdoma okupantų. Ko siekiama dabar?

– Kiek didelė yra tikimybė, kad migrantai veršis pro Lietuvos sieną?

– Manau, kad tokia tikimybė tikrai yra ir ji yra pakankamai didelė.

Režimas ieško naujų kelių, naujų būdų destabilizuoti padėtį. Tie bandymai, kurie vyko pastaruosius keletą mėnesių, nedavė tinkamo rezultato, režimo akimis žiūrint, nei Lenkijoje, nei Lietuvoje. Mes gana sėkmingai dorojomės su šiais iššūkiais.

Štai kodėl, manau, keičiama taktika – ji tampa agresyvesnė, didinamas žmonių skaičius. Tą galima buvo lengvai nuspėti, ir tikrai, kuo didesnis žmonių skaičius, tuo lengviau ieškoti kelių prasiveržimui.

Bet aš neatmesčiau galimybės, kad šitas didelis žmonių skaičius bus skaidomas dar į atskiras dalis tam, kad šturmuotų sieną tuo pačiu metu keliose vietose.

Visiškai akivaizdu, kad tai yra ne tik Lenkijos problema, kad tai bet kuriuo metu gali tapti ir Lietuvos, ir Latvijos problema. Tą mes matome iš naujausio migrantų judėjimo. Visi būdai, kurie padės Baltarusijos režimui pakenkti Europos Sąjungai, manau, jam yra tinkami, jis tikrai neturi jokių skrupulų dėl kažko varžytis ar kažko nedaryti.

Tam turime būti pasirengę tiek teisiniu, tiek politiniu, tiek, žinoma, infrastruktūros požiūriu. Toliau sparčiai statome sieną, telkiame reikalingas pajėgas ir labai aiškiai instruktuojame pareigūnus, ką jie turi daryti, o ko jie neturėtų daryti.

– Ar planai dėl galimo šturmo buvo ant jūsų stalo? Ar juos įvertinote, ar jie, jūsų nuomone, yra tinkami iš Lietuvos pusės?

– Mūsų pajėgos yra labai mobilios, jos gali labai greitai reaguoti į kintančią situaciją. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie paramą iš karių – yra labai aiškūs planai, kaip padaryti taip, kad kilus karštajam taškui ten iš karto atsirastų reikalingos pajėgos.

Tai yra patenkinama, bet, žinoma, reikia labai atidžiai stebėti viešąją erdvę, socialinius tinklus, kuriuose vyksta apsikeitimas informacija. Mes matome, kaip strateguojama ne tik Minske, bet strateguojama socialiniuose tinkluose – tą daro migrantai, jų idėjiniai lyderiai ir tai daro didelę įtaką migrantų elgesiui.

– Ar strateguojama ir Maskvoje, jūsų nuomone?

– Aš nenoriu tokių išvadų daryti. Bet kuriuo atveju, faktai byloja, kad, sakykime, tuo metu, kai buvo nutraukti skrydžiai iš Bagdado į Minską, padvigubėjo, jeigu ne dar labiau padaugėjo skrydžių į Maskvą. Visiškai akivaizdu, kad į Maskvą skrendama ne Kremliaus pasižiūrėti – iš Maskvos skrendama į Minską.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas Latežerio kaime (Druskininkų sav.) tikrina dokumentus įvažiuojant į nepaprastosios padėties zoną pasienyje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas Latežerio kaime (Druskininkų sav.) tikrina dokumentus įvažiuojant į nepaprastosios padėties zoną pasienyje

– Kremlius šiandien po Vladimiro Putino pokalbio su Angela Merkel pasakė, kad Europos Sąjunga ir jos šalys turėtų tiesiogiai kalbėtis su Baltarusijos režimu. Analitikai taip pat mano, kad toks dialogas gali būti vienas iš Aliaksandro Lukašenkos tikslų – taip jis įgytų legitimumo. Koks jūsų atsakymas siūlantiems derėtis su A.Lukašenka?

– Įdomu, kaip galėtų Europos Sąjunga derėtis su A. Lukašenka, jeigu po rinkimų visa Europos Sąjunga, o ne atskiros jos valstybės, paskelbė, kad rinkimai yra neteisėti, neskaidrūs, jų rezultato mes nepripažįstame, vadinasi, A.Lukašenka yra nelegitimus Baltarusijos vadovas. Europos Sąjunga nesikalba su vadovais, kurie yra nelegitimūs.

A.Lukašenka yra nelegitimus Baltarusijos vadovas. Europos Sąjunga nesikalba su vadovais, kurie yra nelegitimūs.

Jų veiksmai, žinoma, yra vertinami, į juos yra duodamas atsakas ir tas atsakas, aš manau, yra gana skausmingas Baltarusijos režimui. Štai kodėl mėginama šiais veiksmais, kuriuos mes dabar stebime, daryti įtaką mūsų sankcijų politikai.

Sakau mūsų sankcijų politikai, nes tai yra visų Europos Sąjungos valstybių aptarta ir nustatyta politika, kurios mes negalime netęsti, nes tai reikštų, kad mes krūpčiojame, nebežinome, ką daryti, susidūrę su panašaus pobūdžio iššūkiais.

Aš manau, mes kaip tik turime reaguoti dar tikslingesnėmis sankcijomis, kurios paliestų jau pačią režimo šerdį ir konkrečiai – prekybą žmonėmis arba jų kontrabandą. Taigi, orientuoti į oro uostus, į avialinijas, kurios yra įtrauktos į šią nelegalią veiklą.

– Minėjote skrydžius per Rusiją ir prielaidas, kad Rusija gali padėti gabenti migrantus. Mes matome politinę Rusijos paramą Minskui. Ar neatėjo metas sankcijas nukreipti ne tik į Baltarusiją, bet ir į Rusiją?

– Na, kaip jūs žinote, sankcijos Rusijai jau yra pritaikytos. Tiesa, pagrindas buvo kiek kitas.

Bet aš dar kartą sakau, kad šiuo metu iš netiesioginės retorikos, kurią mes matome ir kuri yra palanki Baltarusijai, mes negalime iš karto automatiškai pasakyti, kad tai yra įrodymas, kad Rusija dalyvauja visame šitame procese. Tokių konkrečių įrodymų mes neturime, todėl tokie kaltinimai būtų šiek tiek pritempti.

– Norėčiau pereiti prie kitos temos – pandemijos valdymo. Prezidente, jūs vetavote įstatymą dėl mokamų testų nesiskiepijantiems. Rytoj parlamentas svarstys, ar veto atmesti. Ar tai reiškia, kad jūs esate nesiskiepijančių užtarėjas Lietuvos valdžioje?

– Tai būtų primityvi išvada, nes tiek aš pats asmeniškai du kartus pasiskiepijau, mano žmona du kartus pasiskiepijo, mano abu vaikai pasiskiepijo taip pat du kartus, tėvukas jau gavo ir trečiąją dozę. Labai įdomu, išeitų taip – skatinti nesiskiepijančius savo pavyzdžiu skiepijantis...

LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Prezidentas pasiskiepijo nuo COVID-19 „AstraZenecos“ vakcina
LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Prezidentas pasiskiepijo nuo COVID-19 „AstraZenecos“ vakcina

Mūsų sprendimas buvo pagrįstas visiškai kitokiais motyvais. Aš visada buvau tos nuomonės, kad skiepijimasis šiuo metu yra pagrindinė alternatyva tvarkytis su pandemijos iššūkiais, tačiau skiepijimasis yra tik viena iš epidemiologinės situacijos valdymo sudėtinių dalių: skiepijimais, testavimasis ir atvejų atsekamumas bei gydymas.

Matome, kad pastaruoju metu kai kurios valstybės, kurios, beje, iš pradžių nuėjo mokamo testavimo keliu, tokios kaip Vokietija, pamačiusios, kad atvejų skaičius vėl didėja, svarsto grįžimą prie nemokamo testavimo. Dėl labai paprastos priežasties – dėl to, kad užtikrintų kiek galima platesnę testavimo prieigą visiems, nes tik tai padeda atsekti atvejus ir galima iš karto imtis gydymo, o ne leisti platinti ligos.

Galimas dalykas, kad bedarbių skaičius gali padidėti.

Beje, tai pasakytina taip pat apie pasiskiepijusius žmones, nes mes matome, kad pasiskiepiję žmonės taip pat suserga, vadinasi, jie taip pat gali būti viruso skleidėjais. Taigi, tiek pasiskiepiję, tiek nepasiskiepiję žmonės turėtų turėti kiek galima platesnę prieigą prie testavimo tam, kad mes tinkamai valdytume pandeminę situaciją.

Ir dar. Mūsų nuomone, platesnė testavimo prieiga ir jos apmokėjimas valstybės lėšomis, be kita ko, užtikrintų dar ir gyvybingą ekonomiką, ir darbo vietas. Galimas dalykas, kad bedarbių skaičius dėl tam tikro žmonių elgesio gali padidėti ir tai sukeltų papildomų problemų jau ekonominėje, socialinėje srityje.

Žinoma, tuo pat metu aš pasisakau už tai, kad mes turime dirbti kitose srityse skatindami vakcinavimą. Ir dėl to, deja, turiu priekaištų Sveikatos apsaugos ministerijai, kurios visuomenės informavimo ir konsultavimo strategija ir aktyvūs veiksmai labai vėluoja.

Daugelis viešųjų konkursų, suorganizuoti gerokai anksčiau, nesibaigė kol kas jokiais rezultatais ir mes nematome iš esmės informavimo ir konsultavimo strategijos veiksme. O tai yra, kaip rodo kitų valstybių, kurios toliau nuėjo už mus, patirtis, viena iš svarbiausių vakcinavimo ir skiepijimo sėkmės prielaidų.

– Pavyzdžių yra įvairių. Naujoje Vokietijos koalicijoje išties yra svarstymų grįžti prie nemokamų testavimų, bet dalyje šalių yra dar griežtesnių priemonių, kai neleidžiama dirbti nepasiskiepijusiems darbuotojams, pavyzdžiui, Italijoje, Prancūzijoje, JAV. Skaičiai rodo, kad šokteli tada vakcinacijos lygis. Kodėl šitas kelias, jei jis veikia kitur, negalėtų veikti Lietuvoje?

– Mes galėtume žongliruoti kitų valstybių patirtimis, ir tada niekada galbūt nerastume atsakymo.

Grįžtu prie savo argumentacijos, kad testavimas turėtų būti kuo labiau paprastesnis, prieinamesnis tam, kad mes galėtume atsekti atvejus kaip galima ankstyvesnėje jų atsiradimo stadijoje.

– Toks nemokamas testavimas yra tam tikra patogi alternatyva skiepams. Ar jūs su tuo nesutinkate?

– Jeigu testavimas bus mokamas, ir jeigu dalis žmonių vis vien testuotis nėra pasirengę, tai galimas dalykas, kad tai dar paskatins ir šešėlinį testavimąsi arba, kitaip tariant, testavimąsi dėl akių, o gal net ir skiepijimąsi dėl akių. Ar mes šito norime?

Pažėrėte priekaištų Vyriausybei dėl informavimo kampanijos. Turbūt jūs ne vienintelis matote kritinių taškų pandemijos valdymo ir Vyriausybės veikloje ir apie tai tikrai galima diskutuoti. Bet prieš tris savaites jūs apkaltinote Vyriausybę, cituoju, „kad galbūt dirbtinai buvo sulėtinti skiepijimosi tempai tam, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas pasiekti 70 proc. iki vidurio liepos“. Prezidente, ar jūs turite pagrįstų duomenų, kad galėtumėte pagrįsti kaltinimus Vyriausybei tyčiniu ir sąmoningu sabotažu?

– Žinote, yra labai iškalbinga diagrama. Jūs ją pateikėte. Kiek aš žinau, jūs analizavote tą diagramą, kurią mes pateikėme. Lyginote tai su Sveikatos apsaugos ministerijos diagrama. Ši diagrama rodo štai kokį faktą, į kurį aš norėčiau sulaukti atsakymų tam, kad būtų išsiaiškinta tiesa.

Iki vasaros pradžios mes ėjome koja kojon su skiepijimosi tempais, buvusiais Europos Sąjungoje (ES). Nebuvome nei geresni, nei blogesni nei ES vidurkis.

Tuo pat metu ES paskelbė ir ėmėsi aktyviai įgyvendinti tikslą – 70 proc. pasiskiepijusių bent viena doze iki vasaros vidurio.

Tai buvo ne Nausėdos, ne dar kažkieno asmeninis tikslas.

Aš priėmiau tą tikslą kaip politinį iššūkį, leidžiantį mums padaryti žmonių sveikatos labui kažką daugiau. Ir tai tapo mūsų tikslu.

Ir štai, vasaros pradžioje mes pradedame atsilikti nuo ES vidurkio. Tas atsilikimas pradeda liepos viduryje viršyti 12 procentinių punktų. Tai jau tikrai yra labai ryškus atsilikimas.

Ir kas atsitiko po to? Taip, mes antroje vasaros pusę pasitempėme. Vakcinavimo tempas vėl ėmė augti. Bet mes taip ir nebepasivijome to ES vidurkio, kuris važiavo ir nuvažiavo.

Tai norėčiau sulaukti atsakymo, kad šis klausimas nebūtų retorinis.

Aš juk neteigiau ultimatyvia forma šito teiginio, aš jį pateikiau klausimo forma.

Tas atsakymas, kurį pateikė ministras iš karto po mūsų diagramos paskelbimo, dar net iki jos, buvo, kad krito skiepijimosi tempas visoje Europoje. Bet diagrama to nepatvirtina. Diagrama rodo, kad mes ėmėme atsilikti nuo skiepijimosi tempų.

Tai lieka galioti mano klausimas – aš juk neteigiau ultimatyvia forma šito teiginio, aš jį pateikiau klausimo forma. Tai klausimas ir lieka kaboti erdvėje ir būtų įdomu, kad į šią diagramą būtų sureaguota rimčiau ir pamėginta paanalizuoti priežastis, kodėl atsitiko tas kreivių išsiskyrimas ES ir Lietuvoje pirmą vasaros pusę.

– Ginčai dėl vakcinacijos daugelio žmonių akyse matomi platesnės priešpriešos tarp prezidento ir valdančiųjų, ypač konservatorių, kontekste. Kaip jums atrodo, ar normali ypač pastarųjų mėnesių santykių būklė ir ar jūs ką nors darysite, kad keistumėte ją?

– O kaip manote – vakar dienos įvykiai ir pastarojo meto įvykiai rodo, kad taip, mes privalome kalbėtis. Visada bus taip, kad kažkuriais klausimais mes nesutarsime. Ir tai nėra kažkokios asmeninės priežastys ar politinės priešpriešos išdava.

Aš neturiu jokių asmeninių sąskaitų, kurias norėčiau suvedinėti su vienais ar kitais.

Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr./Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su premjere Ingrida Šimonyte
Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr./Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su premjere Ingrida Šimonyte

Bet mes tiesiog įsivaizduojame ir norime turėti nuomonę visais gyvenimo klausimais. Ir kaip jūs puikiai žinote, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją prezidentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą vetuoti įstatymus, jei jis nesutinka su jais. Kuo aš ir pasinaudojau.

Beje, jei pažvelgtume į vetavimo intensyvumą, turbūt ankstesnės kadencijos Vyriausybės arba Seimo vetuotų įstatymų buvo gerokai daugiau nei šios Vyriausybės. Tai reikštų, kad aš kaip tik švelniau elgiuosi su šios Vyriausybės ir Seimo priimtais įstatymais.

Tiesiog aš dar kartą noriu pakartoti, kad nuomonių išsiskyrimai vienais ar kitais klausimais nereiškia, kad tą nuomonių išsiskyrimą mes perkeliame į kitus klausimus.

Nes kaip tik dabar aktualiausias klausimas – migracijos – rodo, kad mes esame visiškai tame pačiame puslapyje – sutariame ir daugeliu užsienio politikos klausimų, sutariame visiškai.

– Užsiminėte apie užsienio politiką. Vienu klausimu, anot jūsų patarėjos, turėjote „tam tikrų taktinių pastabų“. Kalbu apie Taivano atstovybės steigimą Lietuvoje, apie liepą Užsienio reikalų ministerijos paskelbtą pranešimą, kad Lietuvoje veiks Taivaniečių atstovybė. Ar dėl šio proceso dar turite kažkokių pastabų, ar prezidento ir užsienio reikalų ministro matymas dėl šio proceso visiškai sutampa?

– Visuose savo pastaruosiuose interviu aš sakiau vieną dalyką: Lietuva yra suvereni, nepriklausoma valstybė, kuri šventai gina savo teisę puoselėti ir užmegzti santykius su tais regionais ir valstybėmis, su kuriais nori užmegzti.

Tai nereiškia, kad Lietuva kvestionuoja vieningos arba vienos Kinijos politiką arba vienos Kinijos principą. Mes gerbiame teritorinį Kinijos vientisumą, štai kodėl atstovybės atidarymas Lietuvoje nėra Taivano ar Taipėjaus diplomatinio pripažinimo ženklas.

Tai yra tiesiog atstovybės atidarymas ir šiuo klausimu visiškai sutarėme, Lietuvos užsienio politika nėra kažkaip fragmentuota, tai yra vieninga Lietuvos užsienio politika, nukreipta į abipusę pagarbą bendraujančių šiuo atveju valstybių, bet abipusė pagarba būtent ir reiškia, kad pagarba turi būti iš abiejų pusių – tiek Kinijos Lietuvai, tiek Lietuvos Kinijai.

– Kinija labiausiai kritikavo atstovybės pavadinimo parinkimą.

– Nesuprantu, kodėl pavadinimas tampa lemtingu dalyku. Jeigu mes labai aiškiai konstatuojame, kad atstovybė nėra diplomatinė įstaiga ir kad atstovybės atidarymas nesvarbu kokiu pavadinimu nereiškia diplomatinio Taivano pripažinimo, tai atrodytų, kad pasakėme viską.

Tai kam iš šito fakto skaldyti malkas, jei pats pavadinimas neturi principinės reikšmės? Mūsų vienos Kinijos principas lieka galioti ir toliau.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

– Ar šį mėnesį bus atstovybė atidaryta?

– Nespėliosiu, nes tai priklauso ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo paties Taivano.

– Pabaigoje norėčiau paklausti apie kitą politinės darbotvarkės klausimą, kuris sukėlė daug atgarsių visuomenėje – tai yra Vyriausybės siūlymas liberalizuoti prekybą alkoholiu ir alkoholio reklamą. Jeigu toks įstatymas, kuriam pritarė Vyriausybė, patektų ant jūsų stalo, jūs pasirašytumėt ar vetuotumėt?

– Matote, Alkoholio kontrolės įstatymas ir pats alkoholio vartojimo prieinamumo didinimas, be jokios abejonės, yra kontroversiškas, nes aš puikiai prisimenu, kokiais laikais Lietuva buvo girdoma labiausiai.

Ji buvo girdoma XIX a. viduryje dar prieš baudžiavos panaikinimą. Kas tai darė? Tai darė svetima, brutali jėga, kuri Lietuvą buvo okupavusi.

Kita girdymo banga buvo sovietiniu laikotarpiu. Vėl – svetima valdžia tai darė, ko gero, taip pat ir komerciniais, merkantiliniais sumetimais, kad gautų daugiau mokesčių.

Tai dabar klausimas: o ko mes siekiame savo alkoholio kontrolės politika? Surinkti daugiau mokesčių? Padaryti didesnį biudžetą? Ar vis dėlto saugoti visuomenės sveikatą ir saugoti konkrečių žmonių sveikatą? Man antrasis tikslas atrodo svarbesnis.

– Kaip jums pasirodė ta situacija, kai Vyriausybėje sprendimas buvo priimtas per 20 sekundžių, o ministras Arūnas Dulkys buvo už, nors jo ministerija išvadai nepritarė?

– Aš manau, kad valdančiojoje koalicijoje yra partijų, kurios iškėlė štai panašius liberalumo arba prieigos prie alkoholio principus kaip tam tikrus rinkiminius šūkius. Jos mėgina juos įgyvendinti. Štai kodėl valdančiojoje koalicijoje atsiranda tam tikrų nesusipratimų, nesusikalbėjimų.

Tikiuosi, kad įstatymas bus išdiskutuotas iki galo ir tada jau bus galima apsispręsti, vetuoti ar ne.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min