Tai, kad prezidentas turi Seime skaityti metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką, numato Konstitucija.
G.Nausėdos patarėjas žiniasklaidai Antanas Bubnelis sakė, kad prezidentas metinį pranešimą ketina pristatyti Seimo pavasario sesijos pabaigoje. Sesija baigiasi birželio 30 dieną.
Tiksli data, pasak G.Nausėdos patarėjo, dar nėra numatyta.
„O pats pranešimas jau yra pradėtas rengti. Kaip ir daugelis kitų projektų prezidentūroje, tai yra komandinis darbas. Rengiant medžiagą dalyvauja visos patarėjų grupės. Tačiau, suprantama, pagrindines metinio pranešimo linijas brėžia prezidentas“, – nurodė A.Bubnelis.
Rengiant medžiagą dalyvauja visos patarėjų grupės. Tačiau, suprantama, pagrindines metinio pranešimo linijas brėžia prezidentas.
Neleis sau pakelti balso
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus L.Bielinio nuomone, žvelgiant į prezidento metinio pranešimo struktūrą, ko gero, matysime, jam įprastas dalis.
Kalbėjimą apie politinį lauką, Seimą, Vyriausybę, užsienio politiką, socialinius ir ekonominius dalykus.
Taip pat politologas svarstė, kad G.Nausėda metiniame pranešime gali pamėginti savotiškai hierarchizuoti Lietuvai iškilusias problemas – socialines, ekonomines ir kitas.
L.Bielinio manymu, prezidento metinis pranešimas turėtų prasidėti nuo koronaviruso pandemijos temos.
Turėtų būti aptarti jos suvaldymo veiksmai, to pliusai ir minusai bei tai, kaip bus išeinama iš šios situacijos, ekonomikos atgaivinimo klausimai.
„Nes, akivaizdu, jam artimiausias dalykas vis tiek lieka ekonomika. Tad apie tai iš tikrųjų bus kalbama“, – sakė VDU profesorius.
Akivaizdu, jam artimiausias dalykas vis tiek lieka ekonomika. Tad apie tai iš tikrųjų bus kalbama.
Kartu L.Bielinis pabrėžė, kad sunku kalbėti apie galimus G.Nausėdos metinio pranešimo akcentus.
Jis minėjo, kad kiekvienas prezidentas turi savo supratimą apie tai, kaip turi atrodyti tokia kalba, savaip mato problemas – netgi tas pačias gali įvertinti skirtingai.
D.Grybauskaitės metiniuose pranešimuose paprastai griaudėdavo nemažai griežtos kritikos: nuo skirtos politikams iki žertos teismų sistemai ir panašiai.
L.Bielinis neabejojo, kad ir G.Nausėdos metiniame pranešime greičiausiai bus kritikos.
„Bet koks kritikos charakteris ir į kur ji bus nukreipta – į Seimą, politines grupuotes, dar kažkokius atskirus aspektus, aš tikrai nežinau. Čia iš tikrųjų sudėtinga sakyti. Mes galime tik tvirtinti: taip, kritika greičiausiai bus. Bet, man atrodo, dar vienas dalykas, kuriame G.Nausėda pirmiausia skiriasi nuo D.Grybauskaitės, tas, kad G.Nausėda be kritikos pabandys sukurti ir kažkokį pozityvios krypties vaizdinį. Gerovės valstybės idėja išties nėra tik ekonominė ir socialinė idėja. Tai yra ir mūsų psichologinės būsenos klausimas“, – sakė politologas.
Todėl, pasak L.Bielinio, G.Nausėda nenorės vien tik talžyti botagu.
Jis svarstė, kad prezidentas norės parodyti tuos niuansus mūsų veikloje, kultūroje, gyvenime, bendrai valstybės vystymosi tendencijose, kurie nukreipia į pozityvą, o ne tik į negatyvo išryškinimą.
L.Bielinis mano, kad G.Nausėdos metinio pranešimo tonas bus kitoks nei būdavo D.Grybauskaitės.
„Čia mes nematysime viršininkiškų ir aikštingų kalbėjimų kažkokių politikos ar ekonominių subjektų atžvilgiu. Nes jau dabar galime matyti ir matome, kad G.Nausėda daug inteligentiškesnis už D.Grybauskaitę ir todėl jis neleis sau pakelto balso.
Taip, jis moka kalbėti gana griežtai, bet tai nebus pakeltas balsas, kažkokia baudžiančio viršininko retorika. Tai bus greičiau kolegos, kuris stovi aukščiau už mus socialinėje hierarchijoje, pabandymas pažvelgti kritiškai į tą situaciją, į kurią mes esame pakliuvę, jeigu jis tą situaciją norės parodyti“, – komentavo VDU profesorius.
Čia mes nematysime viršininkiškų ir aikštingų kalbėjimų kažkokių politikos ar ekonominių subjektų atžvilgiu.
Nepasakė tik R.Paksas
Metiniai prezidento pranešimai skaitomi nuo 1993 metų.
Pirmiausia tai darė 1993–1998 metais šalies vadovo pareigas ėjęs Algirdas Brazauskas, tada – 1998–2003 ir 2004–2009 metais valstybei vadovavęs Valdas Adamkus bei dvi kadencijas nuo 2009 metų prezidento pareigas ėjusi D.Grybauskaitė.
Metinis prezidento pranešimas Seime neperskaitytas vieną kartą – 2004 metais.
Tokios konstitucinės prievolės neįvykdė Rolandas Paksas, kuriam tuomet buvo pradėta apkaltos procedūra.
Naujienų agentūra BNS yra skaičiavusi, kad ilgiausius metinius pranešimus darė V.Adamkus.
Jie būdavo vidutiniškai dukart ilgesni nei D.Grybauskaitės.
Tiesa, kaip rašė BNS, prezidento A.Brazausko metiniai pranešimai prezidentūros interneto svetainėje nėra viešai skelbiami.
Trumpiausias buvo paskutinis prezidentės metinis pranešimas, skaitytas 2019 metais.
Kaip nurodo BNS, šioje šalies vadovės kalboje buvo 2075 žodžiai.
Ankstesni devyni D.Grybauskaitės metiniai pranešimai būdavo vidutiniškai šeštadaliu ilgesni.
