„Nikolas Pašinianas vadovaus naujai suformuotai vyriausybei, jam suteiktas Armėnijos piliečių mandatas vadovauti šaliai Ministro Pirmininko poste. Linkiu sėkmės, kantrybės ir atsidavimo einant šias atsakingas pareigas. Armėnijos piliečiams ypač svarbus politinis stabilumas po praūžusio karo, palaikome Armėnijos gyventojų siekį gyventi taikioje, saugioje ir stabilioje valstybėje“, – pranešime spaudai cituojamas G.Nausėda.
Lietuvos vadovas pabrėžė Armėnijos nacionalinio saugumo ir suvereniteto išsaugojimo svarbą bei būtinybę vienyti politinių jėgų ir visuomenės priešpriešas, siekiant valstybės gerovės.
Prezidentas paragino aktyviai įgyvendinti reformas siekiant „sėkmingo ir efektyvaus Armėnijos ir ES bendradarbiavimo“. Pasak Prezidentūros, tai ypač svarbu įsigaliojus visapusiškai ES ir Armėnijos partnerystės sutarčiai.
G.Nausėda pabrėžė sieksiąs ambicingos Rytų partnerystės politikos darbotvarkės rengiantis Rytų partnerystės viršūnių susitikimui šių metų rudenį.
Armėnijoje įvykę pirmalaikiai rinkimai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) įvertinti kaip „konkurencingi ir gerai organizuoti“.
N.Pašiniano partija pirmalaikiuose parlamento rinkimuose, sušauktuose siekiant išspręsti politinę krizę po katastrofiško karo su Azerbaidžanu, gavo beveik 54 proc. balsų, jo didžiausio konkurento Roberto Kočariano rinkimų blokas „Armėnija“ gavo 21 proc. balsų ir liko antras.
Kritikai kaltina N.Pašinianą dėl daugelio teritorijų Kalnų Karabache ir aplink jį atidavimo Azerbaidžanui pagal karą užbaigusį, bet žeminantį paliaubų susitarimą, taip pat dėl pažadų įgyvendinti reformas netesėjimo. N.Pašinianas sako turėjęs priimti paliaubų susitarimą, kuriam tarpininkavo Maskva, kad šalis neprarastų daugiau žmonių ir teritorijų.
Per karą žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. žmonių, rodo naujausi Armėnijos ir Azerbaidžano skaičiai.
