Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 16d. 15:45

G.Nausėda remia D.Gaižausko įstatymą dėl šnipų mainų, konkrečių susitarimų nekomentuoja

Gitanas Nausėda
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda

Prezidentas Gitanas Nausėda remia parlamentaro Dainiaus Gaižausko registruotą pataisą dėl apsikeitimų nuteistais šnipais, tačiau pranešimo apie susitarimą su Rusija nekomentuoja.

„Žinome apie Seime registruotą pataisą. Ji atitinka valstybės nacionalinio saugumo interesus ir yra prasminga siekiant turėti tinkamus teisinius mechanizmus apsaugoti Lietuvos piliečius. Tokia galimybes suteikti malonę sukonkretinanti praktika yra įtvirtinta ir kitų užsienio valstybių teisės aktuose“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Informuoti šaltiniai BNS patvirtino, prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba praeitą savaitę priėmė sprendimą su Rusija apsikeisti dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis, bet procesas užtruko, kilus diskusijų dėl teisinio mechanizmo.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas D.Gaižauskas antradienį įregistravo įstatymo projektą, kuris detalizuoja prezidento teisę suteikti malonę dėl šnipinėjimo nuteistam asmeniui, susitarimus dėl asmenų apsikeitimo.

Anot šaltinių, Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį.

Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, nurodė šaltiniai.

BNS šaltinių teigimu, Lietuvos derybos su Norvegija ir Rusija dėl apsikeitimo šnipais vyko ne vienus metus.

D.Gaižauskas derino projektą su žvalgyba

D.Gaižauskas BNS sakė, kad projektą registruoti jį paskatino NATO parlamentinėje asamblėjoje vykusios diskusijos, jį rengianti jis konsultavosi su žvalgyba.

„Aš buvau NATO asamblėjoje, grįžau užvakar. Ten buvo labai karšti klausimai, kas susiję su Sirija, toliau Ukrainos klausimai. Ukraina yra viena iš tų, kuri pasikeitė žmonėmis su Rusija taikant malonės institutą“, – kalbėjo politikas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dainius Gaižauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dainius Gaižauskas

Parlamentaras teigė, kad rengdamas pataisą derino ją su Valstybės saugumo departamentu ir karine žvalgyba, tačiau nei patvirtino, nei paneigė žinantis informaciją apie planuojamus šnipų mainus.

„Jūs turėtumėte mane suprasti, kad NSGK pirmininkas žino labai daug informacijos. Jeigu taip ir būtų, visada tą patį sakyčiau, kad negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“, – sakė D.Gaižauskas.

Politologas Tomas Janeliūnas sakė, kad Seimo nario registruotas projektas galėtų išspręsti neaiškumą, kaip tiksliai procedūriškai apsikeisti už šnipinėjimą nuteistais piliečiais, be to, galėtų būti būdas švelninti įtemptus santykius su priešiškomis valstybėmis.

Visgi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius teigė, kad įstatymo pataisa turi trūkumų.

„Formuluotėje (...) nurodoma, kad Lietuvos pilietis ar piliečiai gali būti grąžinami į Lietuva pripažįstant, kad „jis (jie) veikė Lietuvos valstybės interesais siekdamas (-i) prisidėti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo“. Tai reikštų, jog tokie apsikeitimai galimi tik oficialiai pripažinus, jog Lietuvos pilietis šnipinėjo kitoje valstybėje“, – BNS sakė politologas.

„Hipotetiškai gali būti ir atvejų, kuomet Lietuvos pusė nepripažįsta, jog jos pilietis, nors ir nuteistas už šnipinėjimą, dirbo Lietuvos žvalgybos institucijoms. Autoritarinėse šalyse gali būti neretai ir įrodymų falsifikavimų ir šantažo. Be to, gali būti noro „žūtbūt“ nuteisti ką nors už tariamą šnipinėjimą, kad būtų vėliau galimybė apsikeisti žmonėmis, jei Lietuvoje jau kali asmenys, nuteisti už šnipinėjimą“, – kalbėjo jis.

Kai kurie kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte keitimasis įteisinamas tik tuo atveju, jeigu Lietuvos atiduodamas asmuo yra nuteistas už šnipinėjimą, tačiau negalėtų būti taikomas, jei nuosprendis paskelbiamas už kokį nors kitą nusikaltimą.

D.Gaižauskas sakė, kad yra pasirengęs taisyti įstatymo projektą per diskusijas Seime.

Ilgos bausmės

Lietuvos pareigūnai Rusijos pilietį N.Filipčenką sulaikė 2015 metais pakeliui į Baltarusiją iš Karaliaučiaus srities.

2017 metų liepą Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad N.Filipčenka yra Rusijos FSB pareigūnais ir pripažino jį kaltu dėl šnipinėjimo. Anot teismo, jis naudojosi suklastotais dokumentais siekdamas nuslėpti tapatybę.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nikolaj Filipčenko
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nikolaj Filipčenko

Teisėsauga buvo skelbusi, kad jis siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje. Po teismo nuosprendžio šie duomenys nebuvo komentuojami.

2016 metų kovą Maskvos teismas Lietuvos pilietį Aristidą Tamošaitį nuteisė kalėti 12 metų, balandį Karaliaučiaus srities teismas dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčiam Jevgenijui Mataičiui skyrė 13 metų nelaisvės. Maskva teigia, kad jiedu vykdė Lietuvos karinės žvalgybos užduotis. Lietuvos pareigūnai ryšio su šiais asmenimis niekada nekomentavo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:03
02:59
03:33

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min