Po susitikimo su Vilniuje viešinčiu Graikijos premjeru Kiriaku Micotakiu, G.Nausėda pareiškė, jog dėl šių veiksmų būtina tęsti sankcijų Rusijai ir Baltarusijai politiką.
„Pastarieji Kremliaus režimo veiksmai raketų ir dronų atakomis naikinant civilinę gyvybiškai svarbią Ukrainos infrastruktūrą yra dar vienas sunkių karo nusikaltimų įrodymas. Turime tęsti karinę, politinę, humanitarinę paramą Ukrainai ir padėti jai atremti barbarišką Rusijos karinę agresiją“, – pranešime spaudai teigė G.Nausėda.
„Turime tęsti sankcijų Rusijai ir Baltarusijai politiką, parengti naują tikslių ir veiksmingų sankcijų paketą. Savo ruožtu, turime stiprinti NATO rytinio flango gynybinius pajėgumus“, – tvirtino jis.
Pasak šalies vadovo, asmenys, atsakingi dėl karo nusikaltimų privalo būti patraukti atsakomybėn, o tam geriausiai pasitarnautų specialiojo tribunolo Rusijos agresijai prieš Ukrainą tirti įsteigimas.
Kaip informavo Prezidentūra, G.Nausėda su Graikijos vyriausybės vadovu aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą NATO ir ES, paramą Ukrainai, ES išorės sienų apsaugą ir nelegalią migraciją, poreikį kaip galima greičiau ES mastu spręsti energetikos rinkos klausimus.
Prezidentas pažymėjo, kad Europos Sąjungos lygiu būtina stiprinti kovą su Rusijos mėginimais perrašyti istoriją ir vykstant karui prieš Ukrainą primesti totalitarinių režimų naratyvus.
Šalies vadovas pasveikino Graikijos siekį tapti regioniniu energijos šaltinių transportavimo centru, kuris užtikrintų alternatyvius tiekimo maršrutus, prisidėtų prie visos Europos Sąjungos energetinio saugumo stiprinimo.
G.Nausėda pažymėjo, kad būtina kuo greičiau sutarti dėl konkrečių europinių priemonių, pagal šį spalį pasiektus Europos Vadovų Tarybos sutarimus sprendžiant aukštų energijos kainų klausimą.
Ukrainos kariuomenė informavo, kad Rusijos karinės pajėgos pirmadienio rytą paleido per 50 raketų į įvairius miestus, įskaitant sostinę Kyjivą. Ukrainos vadovai informavo, kad dėl energetikos objektų apgadinimo elektros neturi šimtai gyvenviečių. Pasak Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko, čia be elektros liko 350 tūkst. namų, be vandens – apie 80 proc. vartotojų sostinėje.
