Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 sausio 29d. 14:27 , Atnaujinta: 2021 sausio 29d. 15:47

G.Nausėda sako nesantis įsitikinęs, kad „politinį atšalimą“ reikia reglamentuoti įstatymu

Prezidentas Gitanas Nausėda sako nesantis įsitikinęs, kad „politinį atšalimą“ reikia reglamentuoti įstatymu, kuris buvusiems politikams apribotų galimybę kurį laiką įsidarbinti valstybės karjeros tarnautojais.

„Iš tikrųjų aš nesu įsitikinęs, kad būtina reglamentuoti tokius dalykus įstatyminiu pagrindu, tačiau aš esu įsitikinęs pačiu principu“, – žurnalistams penktadienį sakė G.Nausėda.

Jis neatsakė į klausimą, ar „politinis atšalimas“ taip pat galiotų ir jo patarėjams, ketinantiems užimti pareigas valstybės tarnyboje.

Šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė penktadienį portalui 15min.lt teigė, kad „politinio atšalimo“ reglamentavimas įstatymu yra svarstomas, tačiau išsamiau galimų siūlymų nekomentavo.

G.Nausėda sako, kad jeigu depolitizavimas reglamentuotas viceministrų lygiu, turėtų būti tas pats padaryta ir su ministrais.

„Iš tikrųjų labai remiu užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio depolitizuoti diplomatinę tarnybą. Jo pastangomis buvo Seime priimtas Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisymų projektas, kurį aš patvirtinau ir pagal šį įstatymą numatoma, kad viceministrai arba viceministrų sutartys dėl diplomatinės tarnybos yra išbraukiamos iš šio įstatymo turinio. Taigi, jeigu depolitizuojame viceministrų lygiu, turime kalbėti ir ministrų lygio depolitizaciją, tai būtų visiškai logiška“, – teigė prezidentas.

G.Nausėda praėjusią savaitę pareiškė neketinantis skirti ambasadoriais buvusių krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų Raimundo Karoblio ir Lino Linkevičiaus, nes jiems reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.

Prezidentas sako, kad ministrų skyrimas ambasadoriais nėra įprasta praktika.

Man nežinomas Lietuvos istorijoje toks atvejis, kai ministru buvęs žmogus iškart taptų ambasadoriumi.

„Man nežinomas Lietuvos istorijoje toks atvejis, kai ministru buvęs žmogus iškart taptų ambasadoriumi. To aš nematau ir susipažindamas arba priimdamas skiriamuosius raštus iš užsienio valstybių ambasadorių Lietuvoje. Tai yra labai įvairių patirčių ir karjeros žmonės, bet kaip taisyklė, taip pat ateinantys į šias pareigas ne iš ministrų pozicijų“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis dar kartą tvirtino su R.Karobliu nesutarimų neturėjęs.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raimundas Karoblis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raimundas Karoblis

„Jokių nesutarimų neturėjome. Dar kartą priminsiu, kad su krašto apsaugos ministru visą kadencijos laiką bendravome pakankamai konstruktyviai ir beje aš buvau tas žmogus, kuris visomis išgalėmis stengėsi, ir rezultatas buvo pasiektas, kad formuojant Sauliaus Skvernelio Vyriausybę, tiksliau – grąžinus jai įgaliojimus ir formuojant naują Vyriausybę, pono Karoblio pavardė kaip krašto apsaugos ministro išliktų, nes jūs turbūt puikiai prisimenate, kad pono Karoblio pavardės Vyriausybės sudėtyje neturėjo likti, nes ta vieta buvo numatyta „Tvarkos ir teisingumo“ partijos kandidatui“, – sakė G.Nausėda.

Jis taip pat teigė nesuprantantis, kodėl nekalbama apie trečio buvusio ministro Žygimanto Vaičiūnio norą dirbti diplomatu JAV.

„Tiesą sakant, nežinau, kodėl iškrenta svarstant šituos žmones, pavyzdžiui, pono Ž.Vaičiūno pavardė. Tai irgi buvo ministras, kuris, kiek aš žinau, ketino tapti arba norėjo tapti generaliniu konsulu Los Andžele, tačiau šiandien niekas apie tikrai pakankamai profesionalų ir kompetentingą ministrą Vaičiūną nekalba, kalbame tik apie šitas dvi pavardes“, – svarstė prezidentas.

Tiesą sakant, nežinau, kodėl iškrenta svarstant šituos žmones, pavyzdžiui, pono Ž.Vaičiūno pavardė.

Paklaustas, kodėl jis dar 2019 metų pabaigoje ambsadoriumi Kanadoje paskyrė tuometį užsienio reikalų viceministrą Darių Skusevičių, šalies vadovas teigė, kad tai padaryta pagal galiojusį įstatymą.

„Jo teikimas buvo to paties L.Linkevičiaus ir kalbame apie viceministro skyrimą, kuris tuo metu net ir esant tuometinei Diplomatinės tarnybos įstatymo redakcijai, galėjo būti paskirtas, nes turėjo visas reikalingas kvalifikacijas ir kriterijus“, – tvirtino G.Nausėda.

Motyvuojant „politiniu atšalimu“ šalies vadovas atsisakė leisti į teisėjo pareigas grįžti ir buvusiam vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui.

„Gerbiamas ponas Misiūnas atsisakė teisėjo karjeros, dalyvavo rinkimuose kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, eidamas 40-uoju numeriu. Ar iš tikrųjų iš karto po to, kai rinkimai nepasisekė, galima pretenduoti į teisėjo poziciją, aš manau, kad ne“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo G.Nausėda.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eimutis Misiūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eimutis Misiūnas

„Manau, kad jam reikalingas tam tikras laikotarpis, per kurį jis galėtų geriau pasirengti teisėjo darbui, nes teisėjo darbas yra depolitizuotas darbas – mes turime įstatymuose, Konstitucijoje labai aiškų atskyrimą tarp politikos ir teismų. Laikykimės savo principų“, – sakė jis.

E.Misiūnas, sulaukęs neigiamo Prezidentūros atsako, teigė svarstantis ginti teisme savo teisę imtis ankstesnio darbo.

Sprendimas neskirti buvusių ministrų ambasadoriais yra keistas

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad prezidento Gitano Nausėdos sprendimas neskirti buvusių ministrų Lino Linkevičiaus ir Raimundo Karoblio ambasadoriais yra keistas.

Tokiems žmonėms, pasak jos, neturėtų galioti joks „politinis atšalimas“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

„Keistas tas sprendimas dėl tų įvardintų galimų kandidatų į ambasadorius. Mano nuomone, žmonės su dideliu patyrimu, su puikiais kontaktais kaip tik neturėtų nuo ko nors atšalinėti, o vykdyti tą misiją, kuri užtikrintų Lietuvos interesų atstovavimą“, – BNS penktadienį sakė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ji teigė nežinanti, kokios tokio sprendimo priežastys, tačiau prezidento argumentai parlamentarės neįtikino.

„Aš mačiau tik prezidento argumentus, kad jis nežino tokių atvejų, kada būtų skiriami viceministrai ar ministrai po tarnybos, tačiau jis pats paskyrė viceministrą Darių Skusevičių (ambasadoriumi – BNS), kuris labai greitai darė karjerą“, – teigė konservatorė.

„Šie žmonės yra seni diplomatinės tarnybos vilkai, sakykime taip. Tai nėra žmonės, atėję iš politikos, jie visada buvo diplomatinės bendruomenės dalimi, tai man keistas toks sakymas, kad jie nėra netinkami“, – pridūrė ji.

Ji taip pat sako, kad keista, jeigu „politinį atšalimą“ tokių pareigūnų reglamentuotų įstatymas.

Galima pritarti prezidento nuomonei, kad vertinimas gali būti individualus, tai tikrai būtų keista, jeigu būtų įstatymas.

„Iš ryto situacija atrodo vienaip, po kurio laiko – jau kiti vertinimai. Turiu minty, kad iš ryto kalbama apie ketinimą siūlyti įstatymą, po pietų to ketinimo lyg ir atsisakoma. Galima pritarti prezidento nuomonei, kad vertinimas gali būti individualus, tai tikrai būtų keista, jeigu būtų įstatymas“, – kalbėjo Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo narė sako svarstanti, kad vadovaujantis tokia logika reikėtų pakeisti ir visą valstybės tarnybą po kiekvienos valdžios pasikeitimo.

„(...) Aš manau, kad kai kurių žmonių negalėtų būti prezidento komandoje, jeigu retrospektyviai, sakau hipotetiškai, būtų pritaikomas kažkokio pobūdžio principas dėl atšalimo. Žmonės dirba vienoje ar kitoje Vyriausybėje, vėliau dirba prezidento komandoje, tai čia irgi galima kelti klausimą, nuo ko, kiek ir kada reikia atšalt“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūnė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Video

00:41
27:12
00:40

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min