Dauguma iš aštuonių patarėjų grupių prezidentūroje tebėra neužpildytos.
Štai Komunikacijos grupėje, kaip matyti iš prezidento interneto svetainės, dirba dešimt asmenų: nuo grupės vadovo – G.Nausėdos vyriausiojo patarėjo Aisčio Zabarausko, patarėjų iki vyriausiųjų specialistų bei specialistų.
Palyginimui, prezidento Vidaus politikos grupėje – atnaujinant Vyriausybės sudėtį, ieškant kandidato į eurokomisarus – dirba vienas vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.
Švietimo, mokslo ir kultūros grupė iki šiol formaliai dirba be vadovo – prezidento vyriausiojo patarėjo. Čia darbuojasi šalies vadovo patarėja Sonata Šulcė ir vyriausioji specialistė Lina Kančytė.
Prezidento vyriausieji patarėjai Jaroslavas Neverovičius, Jonas Vytautas Žukas bei Asta Skaisgirytė kol kas iš esmės neturi kam vadovauti Aplinkos ir infrastruktūros, Nacionalinio saugumo, Užsienio politikos grupėse, nes be jų ten dirba po vieną konsultantą ar vyriausiąjį specialistą.
Dar vienas paskyrimas – netrukus
A.Zabarausko teigimu, pirmadienį prie prezidento komandos prisijungus buvusiam Lietuvos kariuomenės vadui J.V.Žukui, formuojama Nacionalinio saugumo grupė.
Taip pat prezidentūros Komunikacijos grupės vadovas tikino, kad artimiausiu metu bus pranešta apie tai, kas taps G.Nausėdos vyriausiąja patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais.
Pasak A.Zabarausko, visiškai natūralu, kad šiai grupei yra ilgai ieškoma žmogaus.
„Dėl to, kad ji apima kelias sritis, kurios iš pirmo žvilgsnio yra labai panašios, bet iš tikrųjų daug jose ir skirtumų. Kultūra, švietimas, mokslas – tam žmogui, kuris vadovaus grupei, reikės koordinuoti ganėtinai skirtingų sričių specialistus. Dėl to ir ieškome atsakingai“, – komentavo G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas.
Kultūra, švietimas, mokslas – tam žmogui, kuris vadovaus grupei, reikės koordinuoti ganėtinai skirtingų sričių specialistus. Dėl to ir ieškome atsakingai.
Kartu A.Zabarauskas aiškino, kad vyksta normalus prezidento komandos formavimo procesas, esą darbai dėl to, jog surasti ne visi patarėjai, nestringa.
„Sunkumų nepatiriame, matosi, kad esminiai klausimai, kurie yra susiję su Vyriausybe, eurokomisaru, užsienio vizitais, vyksta tvarkingai ir pagal planą. O jeigu, kaip su eurokomisaru – ne pagal planą, tai priežastys yra visai kitos. Aš nematau, kad strigtų darbai. Man čia labiau primena vasaros laikotarpį, kai išeina žmonės atostogų. Identiška situacija dabar yra“, – tvirtino jis.
O jeigu, kaip su eurokomisaru – ne pagal planą, tai priežastys yra visai kitos.
Iki galo neaišku, kur ves Lietuvą
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga sako, kad tai, jog G.Nausėda iki šiol iki galo nesubūrė savo politinio pasitikėjimo komandos, yra tam tikras ženklas. Tačiau tai visada galėjome numanyti.
Jis akcentavo, kad G.Nausėda nebuvo politikas, iki prezidento rinkimų kampanijos buvo privatus asmuo, neturėjo politinės patirties ir komandos.
„Todėl ir tai, kad jis nesuformavo komandos, yra visiškai natūralu. Tokio politiko, prezidento, kuris visiškai nebūtų turintis patirties, mes neturėjome. Kitas dalykas, kur kas dar gal ir rimtesnis, kad, matyt, iki galo nėra aišku, kokios yra G.Nausėdos politinės pažiūros, ir kur jis vis dėlto Lietuvą ves. Neužtenka pasakyti: „Gerovės valstybė ir noriu, kad visiems būtų gerai“. Matyt, reikia kažkokių aiškesnių gairių. Pagal tai galima būtų parinkti ir žmones, kurie tinkami. Bet, kaip sakant, kai nežinai, ko tu nori, tai ir kiti nežino, ko iš to tikėtis. Todėl viskas taip greitai nesidaro“, – pabrėžė apžvalgininkas.
Neužtenka pasakyti: „Gerovės valstybė ir noriu, kad visiems būtų gerai“. Matyt, reikia kažkokių aiškesnių gairių.
Vis dėlto S.Spurga nemano, kad dėl to, jog kol kas surasti ne visi patarėjai, galėtų strigti šalies vadovo veikla. Jam kur kas įdomiau, koks vis dėlto prezidentas yra G.Nausėda, kokia jo pozicija daugeliu klausimų.
Iš G.Nausėdos jau pasirinktų patarėjų S.Spurgai kol kas visiškai neaišku, kokią politikos liniją jis formuos. Vis dėlto, kaip pabrėžė MRU docentas, geriausias būdas vertinti šalies vadovo darbus – pagal jo paties veiksmus, poziciją ir iš to daryti išvadas.
Atsargiai renkasi žmones
Tai, kad per porą darbo savaičių G.Nausėda surado dar ne visus patarėjus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, nėra jokia problema.
Politologas sakė, kad galime tik svarstyti, kokios priežastys tai lėmė.
„Iš to, ką mes matome, galime daryti išvadą, kad prezidentas labai atsargiai renkasi žmones, kruopščiai tikrina, žiūri, ar galimas kandidatas turi reikalingas savybes. Greičiausiai taip yra“, – samprotavo jis.
L.Bielinis pastebėjo, kad šiuo metu prezidentas turi užsiimti labai konkrečiais uždaviniais. Tarp jų – Vyriausybės formavimas, keli užsienio vizitai.
„Čia prezidentui kol kas, matyt, pakanka pajėgų ir jis tokiu būdu realizuoja tikslus. Na, o toliau matysime“, – aiškino VDU profesorius.
Čia prezidentui kol kas, matyt, pakanka pajėgų ir jis tokiu būdu realizuoja tikslus. Na, o toliau matysime.
Iš asmenų, kuriuos G.Nausėda pasirinko patarėjais, pasak L.Bielinio, kol kas sunku spręsti apie bendrą prezidento politinę liniją, tai, kokią savo darbotvarkę ir politiką jis formuos.
„Išties jis yra paskelbęs savo pagrindines tezes, idėjas, ką jis nori realizuoti per penkerius metus. Natūralu, kad visi tie, kuriuos jis kviečia pas save į prezidentūrą, turi bent jau suprasti ir pritarti toms jo idėjoms. Taigi jis juos atrenka pirmiausia pagal šitą kriterijų. Antra, natūralu, jie turi galėti profesionaliai ir efektyviai realizuoti kylančias problemas, klausimus“, – sako politologas.
