Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 4d. 13:04

G.Nausėda tikisi rasti kompromisą su Turkija dėl gynybos planų

Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad trečiadienį NATO viršūnių susitikime su Turkija pavyks rasti kompromisą, kuris leis patvirtinti atnaujintus Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planus.

„Baltijos šalims labai svarbu turėti laipsniško atsako planus, tam reikia kompromiso ir tikiuosi, kad šiandien pavyks rasti kompromisą susitikime su Turkijos prezidentu Erdoganu“, – Londono priemiestyje Vatforde prasidedant viršūnių susitikimui žurnalistams sakė G.Nausėda.

Diplomatinių šaltinių teigimu, Lietuvos prezidentas kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovais bei NATO generaliniu sekretoriumi trečiadienio rytą atskirai susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, siekdami jį įtikinti neblokuoti gynybos plano.

Turkija pastaruoju metu vienintelė atsisakė jį patvirtinti, kol nebus sutarta dėl panašaus plano Turkijai. Daugiausia ginčų kelia Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.

Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, JAV tarptautinių santykių tyrimų centro „Atlantic Council“ ekspertas Alexanderas Vershbow (Aleksandras Veršbou) sako, kad Turkijos veto daro didelę politinę žalą ir silpnina aljanso solidarumą.

„Turkijos veto yra apmaudus labiau politiniu, o ne kariniu požiūriu. Yra jau egzistuojančių planų, ir šie atnaujinti planai jau yra stalčiuose – tam atvejui, jeigu šį vakarą ištiktų kokia nors krizė“, – BNS Londone sakė A.Vershbow.

„Tačiau rizikuoti planais, susijusiais su 5-uoju straipsniu, nėra gera mintis. Tai silpnina solidarumą aljanse“, – pridūrė jis, minėdamas NATO sutarties nuostatą dėl kolektyvinės gynybos.

NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

Rusijos grėsmė

Anksčiau planuota, kad aljanso šalių lyderiai Londone šventiškai be įtampos pažymės NATO įkūrimo septyniasdešimtmetį, tačiau sumaištį sukėlė kivirčai tarp Turkijos ir Vakarų šalių bei Prancūzijos prezidento pasisakymai.

Emmanuelis Macronas prieš susitikimą pareiškė, kad NATO ištiko „smegenų mirtis“. D.Trumpas tai pavadino bjauriu pareiškimu.

„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelis Macronas, Donaldas Trumpas
„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelis Macronas, Donaldas Trumpas

Prancūzijos prezidentas taip pat išsakė mintį, kad aljansas turėtų sutelkti dėmesį ne Rusijos grėsmei, bet kovai su terorizmu, ir pareiškė norintis strateginio dialogo su Maskva.

G.Nausėda, kaip ir kiti Vidurio europiečiai, tam nepritaria – Lietuvos prezidento teigimu, būtent Maskva yra didžiausia grėsmė nusistovėjusiai pasaulinei tvarkai.

Lietuvos prezidento teigimu, NATO taip pat negali užmerkti akių prieš ekonominę Kinijos ekspansiją.

„Grėsmę kelia ne tik terorizmas, bet ir Rusija bei ekonominė Kinijos ekspansija“, – trečiadienį sakė G.Nausėda.

Diskusijos dėl to, kaip NATO dokumentuos traktuoti Rusiją ir Kiniją, gali būti iš svarbios temos per vadovų darbinę sesiją.

2 proc. klubas

Po NATO sesijos G. Nausėda su dar aštuonių šalių lyderiais D. Trumpo iniciatyva turėtų susirinkti į „2 proc. klubo“ susitikimą. Skiriami 2 proc. nuo BVP gynybai yra NATO sutartas teisiškai neįpareigojantis, bet politiškai reikšmingas rodiklis.

Lietuvos prezidentas sakė šiuos pietus traktuojantis „kaip motyvaciją kitoms valstybėms pasitempti ir taip pat (...) vykdyti savo įsipareigojimus“.

G.Nausėda sakė ketinantis atkreipti D.Trumpo dėmesį į Lietuvos rūpestį savo gynyba ir karinius pirkinius iš JAV. Lietuva neseniai nusprendė iš JAV įmonės „Oshkosh Defence“ pirkti 200 šarvuotų visureigių už 145 mln. eurų, dar maždaug 300 mln. eurų šalis svarsto sumokėti už šešis amerikietiškus sraigtasparnius „Black Hawk“.

„Labai gerai suvokiame, kur yra mūsų prioritetai, padarėme savo namų darbus, galime tuo pasidžiaugti ir svarbiausia, kad darome investicijas į tai, kas mums yra absoliučiai reikalinga – keičiame savo dar likusią iš sovietinių laikų karinės infrastruktūros bazę, ji jau bus netrukus visa 100 proc. pakeista“, – kalbėjo G.Nausėda.

„Darome tai, kad įsigytume šiuolaikinę techniką, ir įsigytume iš savo geriausių partnerių – tai JAV, Vokietijos ir panašiai“, – pridūrė prezidentas.

Lietuvos gynybos biudžetas šiemet siekia 2,03 proc. BVP.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Gerumu dalintis gera

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

00:40
22:17
00:36

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min