Šaltinis Europos Sąjungoje BNS sakė, kad sinchronizavimo projektui vykstant kaip numatyta, nei Europos Komisija, nei Baltijos šalys nemanė, kad projekto koordinatorius reikalingas ir nesiėmė veiksmų jam paskirti.
„Ši idėja buvo pateikta ir Europos Komisijai. Tačiau nei Latvija, nei Estija, nei Lietuva šio klausimo toliau nesprendė (...) Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklu ir jų atskyrimas nuo Rusijos ir Baltarusijos vyksta visu greičiu, kaip numatyta. Todėl nei Europos Komisija, nei Baltijos šalys nemanė, kad projekto koordinatorius reikalingas“, – BNS informavo šaltinis ES.
Pasak šaltinio, Lietuva neaptarinėjo idėjos paskirti koordinatorių su naująja už energetiką atsakinga EK nare, buvusia Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministre Kadri Simson.
Šaltinis kalbėjo anonimiškai dėl klausimo jautrumo.
Prezidentūra atsisakė plačiau komentuoti G.Nausėdos iniciatyvos baigtį, tačiau teigė, kad dabartinė situacija leidžia tikėtis tinkamo koordinavimo.
Atsakymuose BNS Prezidentūra nurodė, kad K.Simson paskyrimas už energetiką atsakinga Europos Komisijos nare leidžia tikėtis, jog visi projekto dalyviai gaus reikalingą paramą ir bus užtikrintas tinkamas koordinavimas, siekiant paspartinti projekto įgyvendinimą.
„Prezidentūra taip pat palankiai vertina tai, kad buvo atsižvelgta į prezidento pasiūlymą užtikrinti sinchronizacijos klausimų koordinavimo stiprinimą nacionaliniu lygmeniu, jį perkeliant į Vyriausybės komisijos lygmenį. Paspartinti projekto įgyvendinimą galėtų ir lankstesnių viešųjų pirkimų procedūrų taikymas ypatingos valstybinės svarbos projektams, tokiems kaip sinchronizacija“, – rašoma Prezidentūros komentare.
G.Nausėda rugsėjį Briuselyje pasiūlė, kad koordinatoriumi galėtų tapti A.Piebalgas. Prezidentas sakė šią kandidatūrą aptaręs susitikimuose su ES institucijų lyderiais. A.Piebalgas eurokomisaru dirbo nuo 2004 iki 2010 metų.
Lapkritį G.Nausėda Vilniuje surengtoje konferencijoje paragino paspartinti sinchronizavimo darbus. Jis pasiūlė priimti teisės aktus, kurie leistų sutrumpinti įvairias procedūras, o projekto koordinavimą siūlė nuolat prižiūrėti premjero vadovaujamai vyriausybinei komisijai.
Šį mėnesį Vyriausybė pasitarime pritarė Energetikos ministerijos parengtam siūlymui įsteigti specialią sinchronizavimo projekto koordinavimo komisiją. Ministrų kabinetas palaikė ir iniciatyvą ieškoti būdų sinchronizavimo projektui taikyti lankstesnes viešųjų pirkimų procedūras.
Vyriausybei sinchronizavimo projekto veiksmų ir priemonių plano ataskaitą pristatęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, jog darbai vyksta pagal planą.
Vyriausybė BNS informavo, kad specialią komisiją planuojama įkurti bei veiklą ji turėtų pradėti „artimiausiu metu“, jai vadovautų premjeras.
„Bus parengtas ir Vyriausybei pateiktas komisijos įsteigimo nutarimo projektas, jį planuojama patvirtinti Vyriausybės posėdyje, vėliau ministro pirmininko potvarkiu bus patvirtinta asmeninė komisijos sudėtis“, – rašoma komentare.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Iki 2025 metų jos siekia sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa.
