Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 29, 18:01

G.Nausėdos ir I.Šimonytės santykiai: dar viena praraja ar politinis teatras?

Naujas politinis sezonas, tačiau ginčai – tie patys. Prezidentūra kaltina Vyriausybę neveiklumu sprendžiant energetinių išteklių kainų krizę, o Vyriausybė sako, kad prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymai – grįsti fantazijomis. Dvi iš trijų svarbiausių Lietuvos institucijų vėl susikibo ir dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).
Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda
Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda / 15min iliustracija

R.Urbonaitė: tai – provokacija

Šis senas ginčas į politinę padangę sugrįžo šią savaitę, kai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis LRT pareiškė, jog į artimiausią Europos viršūnių susitikimą turėtų važiuoti premjerė Ingrida Šimonytė, o ne prezidentas Gitanas Nausėda.

TAIP PAT SKAITYKITE: Prezidentas apkaltino Vyriausybę nieko nepadarius, kad padėtų žmonėms išgyventi energetikos kainų krizę

Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologės Rimos Urbonaitės, tai galima traktuoti kaip provokaciją, kadangi Lietuvos diplomatijos vadovas puikiai žino prezidento poziciją šiuo klausimu.

„Traktuoju tai kaip tam tikrą provokaciją, nes puikiai žinom, kad prezidentas su tuo nesutiks“, – 15min teigė politikos ekspertė.

Aivaro Žydelio / 15min nuotr./Rima Urbonaitė
Aivaro Žydelio / 15min nuotr./Rima Urbonaitė

Tas pats ginčas buvo kilęs ir po Seimo rinkimų prieš dvejus metus, kai konservatoriai ragino šalies vadovą pakaitomis vykti į EVT, tačiau G.Nausėda tam prieštaravo ir raginimai nuslopo.

Vis dėlto, anot R.Urbonaitės, šis klausimas nebuvo užbaigtas, o jo sugrįžimą į viešąją erdvę paskatino ir pati Prezidentūra.

„Čia yra nebaigtas klausimas ir Prezidentūra, manau, kad ir paprovokavo savo kai kuriais pasisakymais arba kai kuriais ėjimais, kad ir tuo opozicijos priėmimu išskėstomis rankomis. Tai provokuoja tokius sprendimus ir pasisakymus, nes konservatoriai ir toliau nuosekliai laikosi pozicijos, kad priklausomai nuo to, kokie klausimai svarstomi EVT, atitinkamai turėtų važiuoti arba prezidentas, arba premjerė“, – kalbėjo R.Urbonaitė.

„Natūralu, kad tai turėjo išlįsti, bet neabejoju, kad tai išlindo ir kontekste to vėl paaštrėjusio tarpinstitucinio konflikto“, – pridūrė ji.

Traktuoju tai kaip tam tikrą provokaciją, nes puikiai žinom, kad prezidentas su tuo nesutiks

Griežtas G.Nausėdos atsakas

Šalies vadovas, ketvirtadienį atsakydamas G.Landsbergiui, atšovė, kad tai „pasenęs ir nelabai aktualus pasiūlymas“, o jis neketinąs savo funkcijų deleguoti kam nors kitam.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Tuo pačiu prezidentas ir vėl įgėlė Vyriausybei dėl, anot jo, neveiklumo sprendžiant kylančių energijos kainų keliamas problemas.

„Norint važiuoti į Briuselį, reikia turėti tam tikrą padarytų darbų skrynelę. Šiuo metu Vyriausybės skrynia yra visiškai tuščia. Jokie sprendimai, kurie suteiktų viltį arba palengvintų žmonių gyvenimą, arba bent jau indikuotų, kad jais bus pasirūpinta, nėra padaryti. Kitaip tariant, jeigu važiuoji į Briuselį, turi susikrauti lagaminą. Šitame lagamine dabar nėra net dantų šepetėlio“, – ironizavo G.Nausėda.

Jis dar kartą priminė, kad „daugelis“ kitų šalių Vyriausybių jau yra priėmusios aiškius paketus dėl energetikos kainų. Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybė esą delsia.

„Klausimas – ko mes laukiame ir ko mes tikimės sulaukti? Mes norime, kad dar žmonių, verslo nuotaika ir pasitikėjimas valdžia dar labiau sumenktų? Tai retorinis klausimas, bet į jį privalo būti atsakyta“, - sakė G.Nausėda.

Norint važiuoti į Briuselį, reikia turėti tam tikrą padarytų darbų skrynelę. Šiuo metu Vyriausybės skrynia yra visiškai tuščia.

„Su norais ar nenorais nesusiję“

Apsižodžiavimas G.Nausėdos pasisakymu nesibaigė. Ketvirtadienį prezidentui atšovė premjerė I.Šimonytė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė

Jos teigimu, iš 27 asmenų, sėdinčių EVT, 23 yra būtent premjerai, o siekis vykti į viršūnių susitikimą nėra susijęs su jos „norais ar nenorais“.

„Čia su mano norais ar nenorais niekaip nėra susiję. Bet jeigu prezidentas yra prisiėmęs atsakomybę šitai daryti, tai tuomet būtų kažkaip galbūt nelabai etiška tiktai piršteliu mokėti parodyti į kitus, bet taip pat reikia tada ir savo dalį atsakomybės prisiimti“, – Seime žurnalistams kalbėjo I.Šimonytė.

Ji taip pat sakė nesuprantanti, kodėl „prezidentas toks rūstus“, kadangi Seime patvirtina viena iš paramos gyventojams priemonių – pridėtinės vertės mokesčio kompensavimas šildymo sezono metu, be kita ko, kiti sprendimai bus naujame biudžete.

„Grįžimas į normalią būseną“

Ginčas dėl Lietuvos atstovavimo EVT kol kas tik vyšnia ant torto, kadangi Prezidentūra kaltina Vyriausybę neveiklumu jau pakankamai seniai.

Pasak MRU politologės R.Urbonaitės, šiuo metu stebime natūralų „kibirkščiavimo“ procesą.

„Man atrodo, kad mes turime grįžimą yra beveik normalią, jau buvusią būseną, kai Prezidentūra ir valdantieji nuolat kibirkščiuoja ir rodo tarpusavio nesutarimus“, – teigė politikos ekspertė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda, Dainius Kreivys
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda, Dainius Kreivys

„Vasarą buvo keista situacija, kai atrodė neįprasta, jog šios dvi institucijos – Vyriausybė ir Prezidentūra – sutaria. Dabar tarsi grįžome į normalias vėžes“, – pridūrė ji.

Anot jos, krizių metu toks santykių aiškinimasis viešojoje erdvėje nėra atsakingas veikimas.

„Man atrodo, kad krizių metu toks paklodės tampymas į visas puses ir asmeninių karmos taškų ieškojimas nėra labai jau toleruotinas. Man atrodo, kad tie asmeniniai pokalbiai, kurie vyksta viešojoje erdvėje, turėtų vis dėlto vykti už uždarų durų“, – kalbėjo R.Urbonaitė.

„Prezidentas kiek provokuoja Vyriausybę siūlydamas labai gražiai skambančius dalykus, kuriuos įgyvendinti reikėtų ne jam, o Vyriausybei“, – teigė politologė.

Tiesa, progų pasikalbėti akis į akį – ne tiek ir daug.

Prezidentas su premjere pastarąjį sykį buvo susitikęs ganėtinai seniai – rugsėjo 5 dieną.

Jiedu taip pat dalyvavo ir Valstybės gynimo tarybos posėdyje prieš keletą dienų, tačiau tai nebuvo įprastas prezidento ir premjerės darbinis susitikimas.

Tiesa, prezidentūra yra užsiminusi, kad netrukus turėtų įvykti susitikimas su premjere. Juolab, kad artėja kitų metų biudžeto projekto pateikimas.

Lietuvai naudos nedaug

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Ramūnas Vilpišauskas įsitikinęs, kad dabartinis Vyriausybės ir prezidentūros ginčas nėra naudingas Lietuvai ir žmonėms.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ramūnas Vilpišauskas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ramūnas Vilpišauskas

„Viena vertus, nuomonių įvairovė gali būti naudinga, jeigu ji leidžia ateiti prie tinkamiausių sprendimų, kaip valdyti išaugusių kainų krizę ar dėl kitų klausimų, kuriais išsiskiria prezidento ir Vyriausybės pozicija“, – 15min sakė politologas.

„Kita vertus, kai ginčai yra veikiau savo galių demonstravimas ir siekis tokiu būdu parodyti gyventojams, kas stengiasi labiau, tai tada naudos iš to viešo intereso požiūriu nėra daug. Man atrodo, kad dabartinė situacija panašesnė į antrąjį variantą“, – pridūrė jis.

Prezidentas siūlė Vyriausybei tam tikras priemones, kaip palengvinti gyventojų būvį šios krizės akivaizdoje.

Tarp tokių siūlymų – ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), ir įvairių išmokų didinimas, ir elektros kainų fiksavimas kitų metų pirmajam pusmečiui.

Valdantieji įsitikinę, kad G.Nausėdos dosnūs pasiūlymai grįsti fantazijomis, o ne realiu skaičiavimu. Tuo įsitikę ir politologai, kurie taip pat svarsto, ar parama neturėtų būti taiklesnė.

„Jo siūlymai, kiek suprantu, nukreipti į visus elektros ir gamtinių dujų vartotojus. Siūloma visiems nustatyti maksimalią kainų ribą, nuo kurios būtų suteikiamos kompensacijos. Tarp ekonomistų diskutuojama, kad tokia horizontali parama gali dar papildomą postūmį infliacijai suteikti, todėl reiktų ieškoti kuo taiklesnių paramos būdų tiems, kuriems sudėtingiausia (...). Galiausiai, Vyriausybė atsako už biudžetą ir viešųjų finansų būklę“, – svarstė R.Vilpišauskas.

Vis dėlto, jis įsitikinęs, kad dabartiniai apsižodžiavimai tarp prezidentūros ir Vyriausybės – nieko naujo.

„Ta juoda katė nuolat bėgioja. Kai paaštrėja krizė, tai ir matome tokius viešus apsižodžiavimus. Man atrodo, kad tai nieko naujo. Panašūs nesutarimai buvo ir COVID-19 pandemijos valdymo metu“, – kalbėjo VU TSPMI politikos ekspertas.

Politinis teatras?

Vis dėlto MRU politologė R.Urbonaitė sako besitikinti, jog kaktomuša tarp Vyriausybės ir prezidentūros viešojoje erdvėje tėra labiau politinis teatras.

Ji tvirtina, kad prezidentūra turėtų derinti pozicijas su Vyriausybe dėl Lietuvos atstovavimo EVT – tą numato ir Konstitucija.

„Aš neatmetu tos teorinės galimybės, kad galbūt kaip tik viešojoje erdvėje yra daugiau politinio spektaklio ir tų žaidybinių elementų stumdantis dėl galios, dėmesio, populiarumo, reitingų ir t.t., bet praktiniame lygmenyje vis dėlto yra kalbamasi ir susikalbama“, – svarstė R.Urbonaitė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Prezidentūra
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Prezidentūra

Jo teigimu, šalies vadovui svarbu turėti „gerai paruoštą medžiagą, sukonstruotą poziciją“ prieš kiekvieną Europos lyderių susitikimą, todėl kelia klausimų dabartinis institucijų špagavimasis.

„Yra klaustukų ir aš daugiau teoriškai keliu klausimus, nes nematau dalies paveikslo. Bet rizikos yra ir aš apie tai drįsčiau kalbėti, nes tai signalizuoja apie tai, ką mes matome viešojoje erdvėje“, – svarstė MRU politikos ekspertė.

Aš neatmetu tos teorinės galimybės, kad galbūt kaip tik viešojoje erdvėje yra daugiau politinio spektaklio ir tų žaidybinių elementų stumdantis dėl galios, dėmesio, populiarumo, reitingų ir t.t., bet praktiniame lygmenyje vis dėlto yra kalbamasi ir susikalbama.

Kiek tai tęsis?

Kol kas Vyriausybė plano, kaip amortizuos kylančias energijos kainas gyventojams ir verslui, dar nėra pristačiusi, jis turėtų atsispindėti valstybės biudžeto projekte.

Jį Seimui ketinama pristatyti kitą savaitę, tačiau politiniai susirėmimai tarp Prezidentūros ir Vyriausybės greičiausiai nesibaigs, kadangi net ir ne kriziniu laikotarpiu biudžetas sukelia aibę diskusijų ne tik Seime, bet ir tarp institucijų.

123RF.com nuotr./Pinigai kojinėje
123RF.com nuotr./Pinigai kojinėje

Galiausiai, biudžetą vis tiek turės parašu patvirtinti prezidentas Gitanas Nausėda.

Jis greičiausiai ir vėl krausis lagaminą, nepamirš ir dantų šepetuko, į kitą EVT, kuri suplanuota spalio 20-21 dienomis.

Sunku įsivaizduoti, kas galėtų priversti prezidentą atsisakyti Europos lyderių susitikimo ir į jį deleguoti premjerę – greičiausiai būtent ten bus dedami paskutiniai štrichai energetikos klausimais, kurie, be kita ko, gali pridėti ir reikalingų politinių karmos taškų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min