„Mažės neženkliai, rytoj pasakysime“, – antradienį po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi žurnalistams sakė G.Steponavičius. Jis taip pat pažymėjo, kad įvedus krepšelio principą, Vyriausybė bus pasiruošusi daryti „civilizuotus ir reformos principų neiškreipiančius kompromisus".
Susitikime Prezidentūroje taip pat dalyvavo Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys bei švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Po susitikimo prezedento atstovė spaudai Rita Grumadaitė sakė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurioms jau yra pritarusi Vyriausybė, šalies vadovas vertina kaip „akivaizdų proveržį“.
„Nors šiuo metu Lietuva išgyvena ekonominį sunkmetį, prezidento nuomone, šių permainų negalima atidėlioti“, – sakė R.Grumadaitė.
V.Stundys savo ruožtu tikino, kad ŠMKK išvadas dėl teikiamų svarstyti įstatymų pateiks per kovą, todėl įstatymai gali būti priimti iki balandžio, o pertvarka pradėta įgyvendinti – nuo rugsėjo.
Sausio pradžioje Vyriausybė posėdyje pritarė studijų reformai – studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimui.
Premjeras Andrius Kubilius tuomet sakė, kad krepšeliai, tai yra, nemokamas mokslas, bus skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams – jiems už studijas mokėti nereikės. Tačiau valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose skaičius bus sumažintas, siekiant taip padidinti stojančiųjų konkurenciją ir motyvaciją mokytis.
Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Studijų kainą už studijas mokantiems būsimiems specialistams turėtų nustatyti ne valstybė, o pačios aukštosios mokyklos. Iki šiol iš dalies studijų kainą dengiantiems studentams mokestį nustatydavo įstatymas - mokestis siekė 4 bazinių socialinių išmokų dydį (šiuo metu – 520 litų). Visą kainą už studijas mokantiems studentams nustatydavo aukštosios mokyklos.
Biudžete studijų krepšeliams numatyta daugiau nei 51 mln. litų. Pasak G.Steponavičiaus, tai 30 proc. didesnė suma nei pernai rugsėjį ankstesnės Vyriausybės buvusios numatytos lėšos valstybės finansuojamoms vietoms remti.
Šiuo metu tie dieninių studijų kurso studentai, kurie neturi akademinių skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti dieninių studijų kurso studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka 520 litų studijų įmoką. Neakivaizdinių ar vakarinių kursų studentai moka pilną studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo įstaigose nėra vienoda.
