Dabar populiaru
Publikuota: 2012 liepos 25d. 18:33

„Gaidžių“ apdovanojimai: gimnazistų šėlionė ar pedagogų darbo brokas?

Mokykla
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Mokykla

Triukšmas dėl prestižinėje KTU gimnazijoje teikiamų „gaidžių“ apdovanojimų iškėlė klausimą ne tik dėl moksleivių patiriamų patyčių, bet ir pedagogų darbo. Šie įpareigoti ugdyti vaikų savigarbą, kurti palankų mikroklimatą, skirti dėmesio saugumui ir psichologijai. Mokyklos steigėjas – Kauno technologijos universiteto rektorius įsitikinęs, kad šmaikštumui turi būti ribos, todėl planuoja rimtą pokalbį su jos vadovais.

Moksleiviai apdovanojimų laukia su nerimu

Praėjusią savaitę dienraštis „Lietuvos žinios“ rašė, kad KTU gimnazijoje kasmet renkami „gaidžiai“. Ne visi abiturientai šioje prestižinėje gimnazijoje praleistus metus prisimins maloniai dėl moksleivių sugalvotų ir kasmet rengiamų „Paukščių ir gaidžių apdovanojimų“.

Šiuos rinkimus besibaigiant mokslo metams gimnazistai paskelbė jau trečiąkart. Prieštaringas diskusijas sukėlė ne patys rinkimai, bet kai kurių iš 20 nominacijų pavadinimai, suskirstyti į dvi kategorijas – „Paukščių“ ir „Gaidžių“. Pastarojoje – net šeši laureatai, pavyzdžiui, „Gaidiškiausias renginys“, „Gaidiškiausias organizatorius“, „Sporto nevykėliai“, „Metų gaidenybė“, „Metų pasigaidinimas“. 

„Paukščių“ apdovanojimuose renkama „Metų frazė“, „Metų naujokas“, „Metų abiturientas“, „Metų daina“.

Paulius Skruibis: „Mokytojai mato patyčias, bet nereaguoja. Tai priimama kaip signalas, kad tokie dalykai gali vykti.“

Kasmet paskelbus „gaidžius“, gimnazijos interneto forume užverda diskusija apie žmogaus orumą ir jo pažeidimą. Kai kurie gimnazistai aktyviai gina nominacijas kaip juoką. Kiti ragina netoleruoti tokių rinkimų. Šie esą dažnai būna pasmerkti, todėl vis mažiau paauglių išdrįsta prabilti apie atviras patyčias.

Dienraščio kalbinta vieno gimnazisto mama pasakojo, kad sūnus prašė nebandyti apie rinkimus kalbėti su gimnazijos direktoriumi. Kitaip esą jam bus skirta „pasigaidinusio“ nominacija. Moksleiviai kasmet su baime laukia rinkimų, nes niekada neaišku, ką pasmerks gimnazijos lyderiai. Kartą esą tyčiotasi net iš mokslo draugų, bandžiusių surengti koncertą, bet nesugebėjusių tinkamai įjungti garso aparatūros.

„Gimnazijoje turėtų rinktis intelektualesni jaunuoliai. Juk į ją nėra paprasta įstoti, reikalaujama itin gerai mokytis. Be to, mokėjome ir už įstojimą, ir už mokslą“, – piktinosi moteris.

„Gaidžių“ nominacijų laimėtojai aprašomi ne tik gimnazijos tinklalapyje, bet ir „Facebook“, kasmet leidžiamoje Metų knygoje. Neigiamos pasekmės juos gali pasivyti po daugelio metų, šią informaciją aptikus jų sutuoktiniams, konkurentams, vaikams.

Ir paukštis, ir pasipūtėlis, ir išnaudojamasis

Lietuvių kalbos žodyne internete gaidžiu vadinamas naminis paukštis, vištų patinas arba menkas, silpnas žmogus ar daiktas.

Virtualiame jaunimo žodyne gaidys apibūdinamas kaip vyriškos lyties višta; vyrų kalėjime moters pareigas einantis vyriškis; pasipūtęs ir linkęs peštis žmogus.

Psichologų teigimu, pašiepiančias nominacijas galima teikti už melą, vagystę, apgaulę, bet ne už nesėkmę ar nepavykusias pastangas.

Naujausiame Pasaulio sveikatos organizacijos tyrime Lietuva pagal patyčių paplitimą yra pirmoje vietoje. Nors vykdoma nemažai prevencinių akcijų, teigiamų rezultatų nematyti. Būtent patyčios yra viena dažniausių priežasčių, kodėl vaikai kreipiasi psichologinės pagalbos telefonu.

Direktorius gyrėsi mokinių pažangumu

KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis dienraščiui tvirtino, kad šmaikštūs rinkimai patinka beveik visiems moksleiviams. Jis sakė pats buvęs kelis kartus nominuotas „Paukščių“ kategorijoje, o ją pavadino švelnia pašaipa.

„Gaidžių“ nominacijų laimėtojai aprašomi ne tik gimnazijos tinklalapyje, bet ir „Facebook“, kasmet leidžiamoje Metų knygoje. Neigiamos pasekmės juos gali pasivyti po daugelio metų.

Pedagogas savo ruožtu sukritikavo seną krikštynų tradiciją – sovietinį palikimą, paplitusį net kariuomenėje ir kalėjimuose, kuomet naujokai buvo žeminami ir verčiami paklusti „verchams“.

Kartu B.Burgis patikino, esą pačių gimnazistų sugalvoti apdovanojimai nereiškia, kad mokykloje nėra tvarkos. Iš 75 šiemečių abiturientų net 41 gimnaziją baigė su pagyrimu, 47 brandos egzaminuose surinko po 100 procentų.

15min.lt su gimnazijos vadovu susisiekti nepavyko.

Petras Baršauskas: galima šėlti, bet ne įžeidinėti

KTU rektorius Petras Baršauskas apdovanojimus įvertino neigiamai. „Elementarūs dalykai – ar norėtumėte, kad jūsų sūnus pareitų namo su etikete „gaidys“? Tokiais dalykais žaisti negalima, negalima nurašyti, kad tai tėra vaikų išmislas. O jei ir jų, pedagogų, gimnazijos administracijos darbas buvo patarti, kad toks prizas netinkamas“, – samprotavo 15min.lt pašnekovas.

Jis patikino esąs „už šarmą, šėlsmą, nestandartinį jaunimo požiūrį, bet viskam yra ribos“. Šiuo atveju buvusi peržengta riba – „galima šėlti, bet negalima įžeidinėti“.

Netolimoje ateityje P.Baršauskas planuoja pokalbį su gimnazijos vadovais, ir ne vien apie apdovanojimus. „Yra susikaupusių ir daugiau panašių problemų, etikos problemėlių“, – pažymėjo jis.

Pedagogai turi užtikrinti tinkamą klimatą mokykloje

Mokyklų veiklos kokybės vertinimo tvarkoje išvardyta nemažai ugdymo įstaigų veiklos rodiklių. Čia pabrėžiamas rūpinimasis mokiniais, pedagoginė, psichologinė  ir socialinė pagalba. Pedagogai, kiti specialistai turi užtikrinti reikiamą mokinių saugumo, savigarbos, pasitikėjimo savimi, savarankiškumo ir gebėjimo gyventi su kitais lygį, skirti dėmesio psichologinėms problemoms ir jas spręsti, domėtis vaikų socialinėmis problemomis.

Bene daugiausia kalbama apie ugdymą ir mokymąsi, pavyzdžiui, mokinių pasitikėjimą savo jėgomis, darbingo klimato sukūrimą, klasės valdymą, destruktyvaus elgesio, konfliktų ir kitų problemų sprendimą.

Dokumente atskirai kalbama apie mokyklos kultūrą. Ji turi būti svetinga ir atvira dialogui su bendruomenės nariais, įskaitant tėvus. Klasėse prašoma sukurti palankų mikroklimatą, užtikrinti sklandžius mokinių santykius ir tinkamą jų savijautą. Pabrėžtas net mokyklos įvaizdis: visuomenės žinios apie mokyklą ir požiūris į ją.

Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų atestacijos nuostatuose pažymėta, kad jie, be kita ko, turi užtikrinti mokinių saugumą ir lygias galimybes.

Formaliai KTU gimnazijai šios taisyklės netaikomos, mat tai yra viešoji įstaiga, įsteigta Kauno technologijos universiteto.

„Kaip nustato teisės aktai, švietimo įstaigų vadovų veiklą prižiūri ir už mokyklos veiklą atsako steigėjas (jis skiria ir mokyklos vadovą)“, – 15min.lt teigė Alma Vijeikytė, pavaduojanti Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėją.

Anot jos, mokinių tėvai ar patys mokiniai taip pat gali pateikti skundą ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentui.

Reaguoti į patyčias neleidžia bejėgiškumas?

Psichologinės pagalbos tarnybos „Jaunimo linija“ vadovo Pauliaus Skruibio teigimu, mokytojų vaidmuo bandant užkirsti kelią bendraamžių patyčioms yra itin svarbus.

„Susitikę su paaugliais ar bendraudami su jais telefonu nuolat girdime, kad mokytojai mato patyčias, bet niekaip nereaguoja. Tai priimama kaip signalas, kad tokie dalykai gali vykti. Skriaudžiamasis supranta, kad nesulauks pagalbos, o skriaudėjas – kad jo veiksmai toleruojami“, – 15min.lt kalbėjo psichologas.

Jis teigė susidaręs įspūdį, kad taip pasireiškia begėjiškumas, būdingas ne tik mokytojams, bet ir daug kam Lietuvoje: „Tuomet galima kalbėti, kad vaikų teisės akcentuojamos, o pareigos – per mažai. Bet tai yra didžiausias nesusipratimas. Ribų nustatymas yra svarbi vaiko teisė. Jei suaugusieji atsisako vaidmens nurodyti, kas priimtina ir kas – ne, tai visiškai nepadeda vaikų teisėms.“

Anot P.Skruibio, daugelis mokytojų moka nustatyti ribas, reaguoja į patyčias, o vaikų yra mylimi ir gerbiami. Viską leidžiantieji, priešingai, dažniau vertinami ne kaip geri, o kaip bejėgiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie 15min