Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 30d. 11:18 , Atnaujinta: 2019 spalio 30d. 12:50

Už civilinę saugą atsakingas VRM viceministras buvo Čilėje ir apie gaisrą Alytuje nežinojo savaitę

NSGK posėdis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / NSGK posėdis

Po gaisro Alytuje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) aiškinosi civilinės saugos sistemos spragas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) aiškino, kad gaisras nebuvo traktuojamas kaip aukščiausios kategorijos, nes „Ekologistikos“ pastatas nebuvo įtrauktas į pavojingų objektų sąrašą. Tuo tarpu už civilinę saugą atsakingas vidaus reikalų viceministras apie gaisrą savaitę nieko nežinojo – buvo komandiruotėje.

Posėdžio įrašas čia:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas akcentavo, kad gaisrą pripažinti ekstremaliu įvykiu valstybiniu lygmeniu galima tik tada, jei jame žūsta daugiau nei 5 žmonės, situacija tęsiasi ilgiau nei pusmetį arba apima daugiau nei tris savivaldybes.

Šiuo atveju, gaisras buvo pripažintas ekstremalia situacija savivaldybės lygmeniu. Tai padaryta dėl galimo į aplinką pateksiančio taršalų kiekio ir buvo numatoma, kad jis truks ilgiau nei parą.

Pasak M.Kanapicko, Alytaus savivaldybės pasirengimas ekstremalioms situacijoms paskutinį kartą buvo tikrintas 2016-aisiais, o naujas patikrinimas planuotas būtent spalio 16-ąją, tačiau tądien kilo gaisras.

„Čia tokia likimo ironija“, – pripažino M.Kanapickas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Kanapickas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Kanapickas

Tačiau Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas domėjosi, ar sekmadienį Alytuje susirinkusi Valstybės ekstremalių situacijų komisija, tikrai neturėjo duomenų, kad pasekmės gali jaustis ne tik Alytaus ir Alytaus rajono savivaldybėse.

„Gaisro plitimas buvo sustabdytas, nebuvo rizikos, kad jis plis“, – atsakė M.Kanapickas. Anot jo, tas posėdis buvo daugiausia skirtas aptarti techninius dalykus.

Gal man reikėjo pačiai imtis atsakomybės, – svarstė ministrė.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pridūrė, kad tas posėdis buvo sušauktas tikintis, kad valstybė perims situacijos valdymą į centrinės valdžios rankas. Ministrė tikino maniusi, kad ekstremalią situaciją reikia skelbti valstybės mastu vien dėl gaisro gesinime dalyvavusių pajėgų kiekio. To tikėjosi ir Alytaus meras Nerijus Cesiulis. Tačiau objektyvūs duomenys to daryti esą neleido.

„Gal man reikėjo pačiai imtis atsakomybės“, – svarstė R.Tamašunienė, tačiau akcentavo, kad buvo laikomasi teisės aktų, o ne užsiimama saviveikla.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Česlovas Mulma
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Česlovas Mulma

Viceministras apie gaisrą nieko nežinojo savaitę

Tačiau Mišrios grupės atstovas Vytautas Bakas nurodė, kad pagrindo buvo, nes įstatyme numatyta galimybė tai daryti, kai kelios savivaldybės dalyvauja situacijos sprendime.

Jis tikino, kad klausimą deleguoja vidaus reikalų viceministrui, nes R.Tamašunienė pareigas eina tik du mėnesius ir jai reikėjo patarimo.

Viceministras Česlovas Mulma sakė, kad jis buvo išvykęs į Interpolo asamblėją ir apie gaisrą sužinojo tik spalio 22 dieną, kai grįžo į Lietuvą. Seimo NSGK nariai choru stebėjosi, ar viceministras išvis turi telefoną.

Seimo narys L.Kasčiūnas priminė, kad komandiruotes galima nutraukti, nes viceministras yra kuruojantis civilinę saugą ir yra ministrės pavaduotojas Valstybinėje ekstremalių situacijų komisijoje.

„Sudėtinga jam buvo sugrįžti iš tenais“, – gynė kolegą R.Tamašunienė ir pridūrė, kad viceministras buvo toli – Čilėje.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis klausė, ar Č.Mulma dar išvis gali eiti pareigas, jei per savaitę neskaitė nei pašto, nei žiūrėjo į telefoną.

„Jūs turėjot vieną darbą“, – ironizavo G.Landsbergis.

Nors pats buvo sakęs, kad apie gaisrą sužinojo tik spalio 22 dieną, perklaustas Č.Mulma aiškino pats netiksliai suformulavęs mintį.

„Tai, kad neturėjau informacijos, netiesa, turėjau šį tą. Bet patarimo nebuvo, nes nebuvau vietoje, negalėjau patarti“, – sakė jis.

PAGD: gaisro gesinimui N.Cesiulis nevadovavo

Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė klausė, kas priėmė sprendimą, kad viską organizuoti turi savivaldybė, o ne Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

PAGD direktorius Saulius Greičius tikino, kad taip nutarta atsižvelgiant į turimą informaciją, o pats pastatas – „Ekologistikos“ padangų perdirbimo gamykla nebuvo laikoma pavojingu objektu.

„Jis pas mus pavojingų objektų sąrašuose nebuvo“, – kalbėjo PAGD vadovas Saulius Greičius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./NSGK posėdis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./NSGK posėdis

Jis akcentavo, kad aukščiausios kategorijos suteikti šiam gaisrui niekas nė neprašė. O pajėgų buvo sutelkta per daug tam, kad būtų apsidrausta nuo gedimų.

„Pajėgų buvo sutelkta per daug“, – sakė S.Greičius.

Departamento vadovas tikino, kad meras N.Cesiulis „ištransliavo“ taip lyg pats būtų vadovavęs gaisro gesinimui, tačiau taip nebuvo. Esą, jei į gaisrą nebūtų atvykęs nė vienas politikas, gaisras vis tiek būtų buvęs užgesintas tą pačią minutę, kai ir buvo užgesintas.

„Kuro, jei nebūtų pasiūlę, būtume ir patys pasirūpinę“, – aiškino jis.

Nuotr. iš Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio „Facebook“ paskyros/Nerijus Cesiulis gaisravietėje su ugniagesiais
Nuotr. iš Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio „Facebook“ paskyros/Nerijus Cesiulis gaisravietėje su ugniagesiais

Seimo narys „valstietis“ Audrys Šimas tikino, kad jam akivaizdu, kad visi tik kratosi atsakomybės, ir klausė PAGD vadovų, kodėl jie išsisukinėja. Galbūt, pasak jo, vadovams reiktų trauktis ir užleisti vietą Alytaus merui N.Cesiuliui, kuris ir užgesino šį gaisrą.

„Negalėčiau pavadinti to konstruktyvia kritika“, – atsakė M.Kanapickas, tačiau patikino esąs davęs priesaiką valstybei ir pasitrauktų iškart vos kas iš vadovų suabejos jo kompetencija. Pasak jo, gaisro gesinimui vadovavo 9 asmenys, o jų sprendimai bus įvertinti po tyrimo.

NSGK pirmininkas valstietis Dainius Gaižauskas apgailestavo, kad išties valstybė šioje situacijoje atrodė visiškai „neįgali“, nors ji yra pajėgi ir gesinti gaisrą, ir aprūpinti ugniagesius, ir valdyti ekstremalias situacijas.

„Viską turim, tik nemokam normaliai naudotis“, – kalbėjo jis.

S.Džiautas: neskubėkime apdovanoti

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas kalbėjo, kad profesionalams buvo žinoma, kad gaisras truks apie dvi savaites, nes panašios patirties turėta 2002 m. gesinant gaisrą Trakuose, todėl esą privalėjo būti skelbiama ekstremali situacija valstybės mastu.

Gaisre nebuvo panaudotas pernai už 300 tūkst. įsigytas mobilusis konteineris su keturiolika darbo vietų, o gaisro gesinimo planai tebebuvo piešiami ant popieriaus lapo.

„Nebuvo paskelbtas 5 PIN, nors pagal autocisternų kiekį tai turėjo būti padaryta“, – kalbėjo S.Džiautas.

Taip pat jis kartojo, kad ugniagesiai dirbo nesaugiomis sąlygomis, o jų sveikatos nestebėjo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras.

„Siūlome neskubėti dalinti apdovanojimų gaisro gesinimo vadovams, kol neįrodyta, kad buvo tinkamai pasirūpinta ugniagesių saugumu“, – teigė profsąjungos vadovas.

Tiria tarnybinių pareigų neatlikimą

Generalinė prokuratūrą trečiadienį skelbia, kad ikiteisminiame tyrime dėl gaisro padangų perdirbimo gamykloje, Alytuje, tiriamas ir galimas tarnybinių pareigų neatlikimas.

„Ikiteisminio tyrimo eigoje bus įvertinta institucijų, vykdžiusių ūkio subjekto priežiūrą, veiksmai ir priimti sprendimai“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime.

Tyrimo metu taip pat siekiama išsiaiškinti gaisro priežastį, žalos dydį ir galimus kaltininkus.

„Atliekami bei planuojami įvairūs ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai, kuriais bus siekiama išsiaiškinti, ar buvo laikomasi visų priešgaisrinės saugos reikalavimų. Taip pat tikrinami gamtosauginiai veiksmai“, – teigiama pranešime.

Anot prokuratūros kol kas šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai niekam nepareikšti. Ikiteisminį tyrimą atlieka Kauno apygardos prokurorai.

Spalio 16 dieną Alytuje padangų perdirbimo įmonėje kilo gaisras, kuris vadinamas viena didžiausių ekologinių nelaimių šalyje per pastaruosius metus.

Gaisras užgesintas per dešimt dienų, tačiau dar ir šią savaitę pastebimas smilkimas, todėl ugniagesiai toliau budi įvykio vietoje.

Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos
Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min