Pašilaičiuose Gabijos g. 87 namo gyventojai sumanė atbaidyti kaimynus iš gretimų daugiabučių, kurie aikštelėje šalia jų namo įprato palikti savo automobilius. Dabar įvažiavimas į aikštelę pažymėtas ryškia geltona juosta su užrašu „privatu“. Kaimynai bamba, bet kirsti liniją retas kuris drįsta.
Su policija nederino
„Man tai labai patogu. Ta linija kažkaip įpareigoja, riboja, svetimi gyventojai kaip ir nedrįsta mūsų kieme sustoti“, – džiūgavo šiame name gyvenanti Eglė. Bet kas sugalvojo taip pažymėti įvažiavimą į kiemą, ji negalėjo pasakyti.
886-osios daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, kuriai priklauso Gabijos g. 87 namas, pirmininkė Ilona Rimkutė taip pat nežinojo, kas nubrėžė geltoną liniją.
„Čia kažkas iš gyventojų padarė, bet tai ne bendrijos sprendimas, nesame davę leidimo. Ta žemė priklauso mūsų namui, esame nusistatę raudonąsias namo linijas, tad kaip ir turime teisę atsitverti nuo kaimynų. Atrodo, tokia praktika visai nebloga, gal įsiteisinsime ją bei panašiai pažymėsime ir kitus du kiemus, kurie taip pat priklauso mūsų bendrijai“, – kalbėjo I.Rimkutė.
Anot jos, bendrija pati prižiūri savo kiemą, samdo kiemsargę, žiemą perka smėlį, todėl esą turi teisę į jį neįleisti kitų namų gyventojų automobilių. Tačiau kol kas toks kiemo žymėjimas nėra suderintas su policijos pareigūnais.
Yra ir kitų būdų
Nusistatę namo raudonąsias linijas, automobilių stovėjimo aikšteles šalia savo namų gali padidinti nemaža dalis Vilniaus gyventojų.
Anot SĮ „Vilniaus planas“ vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, jau parengti planai, kaip Žirmūnuose, Lazdynuose, Fabijoniškėse ir Baltupiuose išplėsti automobilių stovėjimo aikšteles.
Be pasiūlymų pasididinti aikšteles kiemuose, taip pat ketinama įrengti daugiau municipalinių automobilių stovėjimo aikštelių tose gatvėse, kuriomis nevažinėja viešasis transportas.
„Žirmūnuose reikia dvigubai daugiau automobilių stovėjimo vietų, negu yra dabar. Jeigu mes jų įrengtume gatvėse, kur nevažiuoja visuomeninis transportas, problemos nebūtų. Automobiliai ten paliekami ir dabar, bet šiuos pravažiavimus praplėtus, vairuotojai mašinas paliktų tvarkingiau, vietų būtų daugiau“, – vylėsi M.Pakalnis.
Auka – želdynai
Architektui pritaria ir buvęs Lazdynų seniūnas, dabar miesto tarybos narys Algis Strelčiūnas. Jo manymu, kiekviename rajone dar galima rasti neišnaudotų plotų, kur būtų galima įrengti aikšteles automobiliams.
„Tarkime, Lazdynuose virš vakarinio aplinkkelio tunelio galėtume įrengti 500–600 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Taip pat šalia skirtingų lygių sankryžos, įvažiavimo iš Karoliniškių į Lazdynus galima pastatyti daugiaaukštes stovėjimo aikšteles“, – vizijomis dalijosi A.Strelčiūnas. Jo manymu, šias aikšteles turėtų įrengti savivaldybė ar privatūs investuotojai.
Neatmetama, kad plečiant automobilių stovėjimo aikšteles, nukentės žaliosios vejos. „Naujų teritorijų šalia namų neatsiras. Tam, kad įrengtume didesnę stovėjimo aikštelę, kai kurios pievelės turi išnykti. Reikia tik įvertinti, kad bendro naudojimo viešų erdvių, vaikų žaidimų aikštelių negalima naikinti. Bet yra teritorijų, kurių negalima pavadinti želdynais, tai jose stovėjimo aikšteles tikrai galima įrengti“, – teigė M.Pakalnis.
Mokamose aikštelėse vietų netrūksta
Gyvenamuosiuose Vilniaus rajonuose mokamas automobilių aikšteles turintys verslininkai neslepia – klientų, norinčių palikti savo mašiną už tam tikrą mokestį, nėra tiek daug, kaip norėtųsi. Mokamų automobilių stovėjimo aikštelių gyvenamuose rajonuose po truputį mažėja. Vienos stovi apleistos, kitų vietoje dygsta daugiabučiai namai.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Man tai labai patogu. Ta linija kažkaip įpareigoja, riboja, svetimi gyventojai kaip ir nedrįsta mūsų kieme sustoti, – džiūgavo Eglė. |
Kelias mokamas automobilių stovėjimo aikšteles Vilniuje turinčios bendrovės „Rudalitos aikštelės“ direktoriaus pavaduotoja Veronika Lukšienė teigė, kad pusė aikštelių dažniausiai būna užpildytos, kartais laisvų vietų yra tik apie trečdalis. „Jeigu suvažiuoja daugiau žmonių, kurie nori laikinai palikti savo automobilius, tada ir tiek laisvų vietų nelieka. Ypač per šventes taip būna. Bet didžioji dalis yra nuolatiniai klientai – netoliese gyvenantys vilniečiai“, – tvirtino V.Lukšienė.
Moters teigimu, anksčiau automobilio stovėjimo kaina siekdavo apie 130 Lt už mėnesį, tačiau dabar kainos svyruoja. Esą nuolaidos kartais taikomos nuolatiniams klientams, taip pat tiems, kurie aikštelėje palieka ne vieną, o kelis automobilius. „Pasitaiko įvairių situacijų, kartais kliento materialinė padėtis pablogėja, tada irgi pritaikome nuolaidą. Stengiamės su visais kalbėtis, nes norime išlaikyti savo klientus“, – verslo subtilybes aiškino V.Lukšienė.
Prisistatyti nepanoręs bendrovės „Agluosta“ atstovas užtikrino, kad automobiliai aikštelėje itin kruopščiai saugomi. „Jeigu norite pasistatyti automobilį – atvažiuokite, dar vienai mašinai tikrai atsiras vietos. Yra laisvų vietų, nors aikštelė tikrai ne tuščia, užsipildo nuolat kokie 80 proc.“, – teigė mokamoje aikštelėje netoli Vilniaus „Akropolio“ dirbantis vyras.
Šioje aikštelėje automobilio laikymo kaina priklauso nuo transporto priemonės ir jos pagaminimo metų. Esą apie 10 metų senumo automobilį mėnesį laikyti galima už 125 Lt.
Tai, kad šios aikštelės nėra sausakimšos, nestebina. Žmonės linkę taupyti, o brangesnius automobilius turintys – įsirengti signalizaciją ir apsidrausti kasko draudimu, kuris per metus gali kainuoti mažiau, negu tektų sumokėti už mašinos laikymą mokamoje aikštelėje.
