Stiprus vėjas, bangos ir vandens sūkuriai vėl suniokojo šiauriausią Kuršių nerijos tašką – vadinamąjį Kopgalio smaigalį, o toliau į jūrą išsišaunantis kilometrinis akmenimis ir betoniniais tetrapodais sutvirtintas pietinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) molas užpustytas smėliu.
Klaipėdos universiteto Jūrinio kraštovaizdžio mokslo instituto direktorius Vytautas Dubra įsitikinęs – jei Kopgalio smaigalys bus paliktas gamtos malonei, ši gali nepasigailėti žmonių sukurto Kuršių nerijos kopagūbrio. Tai pakenktų ir pietiniam molui, ir uosto laivybos kanalui.
LŽ kalbintas mokslininkas priminė, kad stichija niokoti šią vietą vėl ėmė rekonstravus ir pailginus uosto molus.
„Pailgėjus molui, kampe tarp kranto ir molo šaknies vandens lygis kartais pakyla aukščiau nei įplaukos kanale. Tai ypač aiškiai matyti pučiant pietvakarių vėjui. Kylantis vanduo, vėjo genamos bangos ir stiprus vėjas ardo krantą ir per siauriausią vietą stengiasi prasiveržti į Kuršių marias“, – perspėjo V.Dubra.
Anot jo, Kopgalio smaigalio niokojimas šiuo metu kelia didesnę grėsmę Kuršių nerijos kopagūbriui nei uosto farvateriui.
Kopgalio smaigalys seniesiems pajūrio gyventojams ištisus šimtmečius buvo didžiausias galvos skausmas. Norėdami apsaugoti uosto farvaterį nuo smėlio, žmonės šią vietą stiprino nuo seniausių laikų.
Ypač smarkiai ši vieta nukentėjo 1801 metais, kai uraganas sugriovė padarytus sutvirtinimus ir vanduo kopą pralaužė net trijose skirtingose vietose. Kopgalio kepurė stipriai nukentėjo ir nuo 1999 metų gruodį siautėjusio uragano Anatolijaus, kliuvo šiai vietai ir 2005 metais praūžus Ervino uraganui.
