Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gamtos prieglobstyje jau laukia pavojingos maudynės ir traumos

Nudistai pasitiko saulę.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Maudynės
Šaltinis: 15min
0
A A

Medikai ir draudikai iš ilgametės patirties žino, kad poilsis gamtoje ir traumos – du neatsiejami dalykai. Vasariško atokvėpio išsiilgusiems miestiečiams jau skubant į artimiausius paplūdimius bei stovyklavietes, kaip ir kasmet, beveik ketvirtadaliu išaugo draudikų fiksuojamų traumų skaičius.

Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, nuo gegužės iki pat rudens kiekvieną mėnesį fiksuojama apie 50-60 įvykių, kai gyventojai susižaloja ilsėdamiesi gamtoje – tai sudaro apie 15 proc. visų šiltuoju periodu fiksuojamų traumų.

„Praėjusių metų sezoną iš viso fiksavome daugiau kaip 400 atvejų, kai susižalota poilsiaujant gamtoje. Turint omenyje, kad tai tik mūsų klientai, galima tik su nerimu įsivaizduoti, kokie yra traumų, vasarą patiriamų gamtoje, mastai“, – sako „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas.

Jo teigimu, guodžia tai, kad pernai neteko fiksuoti mirtinų atvejų, tačiau gamtoje patiriamų traumų sunkumą atspindi draudikų kompensuojamos žalos, skaičiuojamos tūkstančiais, o kartais ir dešimtimis tūkstančių litų.

pavojingiausios traumos gamtoje dažniausiai susijusios su maudynėmis vandens telkiniuose.  

Pasak Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Bendrosios praktikos slaugytojos Irenos Grigienės, pavojingiausios traumos gamtoje dažniausiai susijusios su maudynėmis vandens telkiniuose.  

„Pavojingiausios traumos išvykose į gamtą dažniausiai nutinka dėl nepavykusių šuolių į vandenį, maudynių naktį ar nepažįstamose maudyklose. Skaudžiausi atvejai – kai lūžta stuburo ar kaklo slanksteliai. Kiekvieną vasarą pasitaiko ir nemažai skendimų“, – sako I. Grigienė.

Dažniausiai susižalojama dėl savo kaltės

Draudikai pastebi, kad be pavojingų maudynių, nepavyksta išvengti ir užspringimų maistu bei nudegimų nuo laužų ar kepsninių. Taip pat gyventojai susižaloja važiuodami dviračiu ar užmynę ant stiklo šukių. Vaikai patiria traumas tiesiog žaisdami ir bėgiodami miške.

Jei nukentėjęs yra ištraukiamas iš vandens arba galimai patyrė stuburo sužeidimų, jo judinti negalima.

Pasak A. Pilčico, apibendrintai galima teigti, kad 90 proc. visų atvejų nutinka dėl pačių žmonių kaltės. Tik dešimtadalį traumų lemia gamtos stichija ar kito žmogaus ranka, visais kitais atvejais, traumų gamtoje galėtų būti žymiai mažiau, jei gyventojai, ištrūkę iš namų ir darbo aplinkos, neprarastų budrumo ir elgtųsi atsargiau.

Medikai savo ruožtu ragina atsakingiau elgtis, kai trauma jau yra patirta – būtina blaiviai įvertinti aplinkybes, paskambinus telefonu 112, aiškiai įvardinti nelaimės vietą, suteikti pirmąją pagalbą arba neatidėliojant vykti į miestą.

„Ištikus nelaimei, reikėtų nukentėjusį iškart vežti į artimiausią ligoninę, tačiau tai rekomenduojama tik tais atvejais, kai žmogus nejaučia didelio skausmo ir nėra pavojaus jo gyvybei. Jei nukentėjęs yra ištraukiamas iš vandens arba galimai patyrė stuburo sužeidimų, jo judinti negalima. Geriausia užkloti audeklu, kad nesušaltų ir laukti atvažiuojant greitosios“, – patarė Bendrosios praktikos slaugytoja.

2013 metais vidutinė „ERGO Insurance“ išmoka Lietuvoje siekė 783 litus. Iš viso per metus išmokėta ir rezervuota 3,4 mln. litų. Draudikai primena, kad trauma turi būti patvirtinta medicininiais dokumentais, todėl kreiptis į medikus yra apdraustojo pareiga, jeigu jis pageidauja gauti draudimo išmoką.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min