Taip penktadienį nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
LVAT savo sprendimą argumentavo tuo, kad gatvių pavadinimai nėra laikomi tautinės mažumos organizacijos pavadinimais ar mažumos bendrijos informaciniais pranešimais. Tik tokia informacija gali būti pateikiama nevalstybinėmis kalbomis, BNS sakė LVAT administracijos sekretorė Neringa Lukoševičienė.
Vilniaus rajono apylinkės administraciją LVAT įpareigojo lenteles su nelietuviškais gatvių pavadinimais nukabinti per mėnesį. Šio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Tokiu būdu LVAT paliko nepakeistą pernai kovą Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija taip pat buvo įpareigota pakeisti rusiškus ir lenkiškus gatvių pavadinimus į lietuviškus.
Pakeisti užrašus rusų ir lenkų kalbomis į lietuviškus, atitinkančius įstatymų reikalavimams, teismo tuomet prašė Vyriausybės atstovas Vilniaus rajone. Jį šioje byloje palaikė Valstybinė kalbos inspekcija.
Teismo prašyta įpareigoti pakeisti penkis gatvių pavadinimų užrašus iš rusiškų ir lenkiškų į lietuviškus: Maišiagaloje – Kiemelių ir Širvintų gatvėse, Riešėje – Sporto gatvėje, Raudondvaryje – Liepų alėjoje ir Nemenčinėje – A.Mickevičiaus gatvėje.
Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba. Tautinių mažumų įstatyme taip pat nurodyta, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.
Tuo metu Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių kalba.
