Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Gazeta wyborcza“ vyr. redaktorius Adamas Michnikas: „Putinas yra stalinistinis konservatorius“

Adamas Michnikas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Adamas Michnikas
Šaltinis: 15min
0
A A

Joks politikas savo vykdomos grobikiškos politikos negali pateisinti istorija, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra ne konservatorius, bet tikrų tikriausias revoliucionierius. Tokios mintys skambėjo penktadienį Vilniaus Chodkevičių rūmuose Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo surengtoje diskusijoje apie Vakarų ateitį. Garsūs intelektualai iš JAV, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Lietuvos dalijosi savo įžvalgomis apie istorijos naratyvų naudojimą dabartinės politikos vykdymui ir istorinių mitų keliamą pavojų taikai.

Tarp diskusijos dalyvių buvo ir visame pasaulyje garsus Lenkijos disidentas, prisidėjęs prie judėjimo „Solidarumas“ įkūrimo, dabartinis laikraščio „Gazeta Wyborcza“ vyr. redaktorius Adamas Michnikas.

Grobikiška politika negali būti pridengiama istorija

Apskrito rato diskusijoje aptartas ketvirtadienio kalboje nuskambėjęs Vladimiro Putino pareiškimas, kad senovės Chersonesas Kryme yra Rusijos valstybingumo lopšys.

Diskusiją moderavęs filosofas ir kultūros teoretikas profesorius Gintautas Mažeikis V.Putino pareiškimą pakomentuoti paprašė seniausios Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ istorinių tyrimų skyriaus padalinio vadovo chemijos daktaro Nikitos Petrovo.

Anot N.Petrovo, Europos politikai, skirtingai nei V.Putinas, niekada nepanaudos senosios istorijos norėdami pateisinti dabartinę politiką.

Politikui istorija negali tapti pasiteisinimu grobikiškai politikai, – sakė „Memorial“ atstovas.

„Ten juk krikštijosi Kijevo kunigaikštis, o ne Maskvos. Vladimiro atvaizdas yra ant Ukrainos grivinos, o ne Rusijos rublio“, – pridūrė N.Petrovas, kalbėdamas apie istorinių faktų neatitinkantį Rusijos vado pareiškimą, kad Krymas Rusijai yra toks pats svarbus, kaip ir Jeruzalė žydams ir musulmonams.

„Politikui istorija negali tapti pasiteisinimu grobikiškai politikai“, – sakė „Memorial“ atstovas.

Jam pritarė A.Michnikas, pabrėžęs, kad su istorija reikia būti atsargiam.

Buvęs Lenkijos disidentas priminė, kad karas Balkanuose po Jugoslavijos subyrėjimo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje taip pat įvyko dėl istorinių mitų.

Lenkijos intelektualo teigimu, V.Tomaševskis dirba pagal Maskvos scenarijų ir šio politiko darbas yra nukreiptas prieš Lietuvos demokratiją.

„Visi istoriniai mitai yra labai pavojingi taikai“, – teigė A.Michnikas ir pateikė jam nerimą keliantį Vengrijos pavyzdį. Dabartinis šios šalies premjeras Viktoras Orbanas mano, kad Vengrijai reikia atsiimti Voivodiną (Serbijos dalis), dalį Slovakijos ir Rumunijos, nes ten gyvena vengrų mažuma.

„Orbanas – vengriškasis putinizmo variantas, nepaisant to, kad jis yra buvęs antikomunistas“, – dabartinį Vengrijos premjerą kritikavo A.Michnikas.

„Taip, Kijevas yra pirmasis rusų miestas, niekas dėl to nesiginčys, tačiau tuo negali būti pateisinamas Luhansko ir Donecko bombardavimas“, – tvirtino „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius.

A.Michnikas sakė girdėjęs apie kai kurių lietuvių baimes dėl to, jog Lenkija neva galinti atsiimti Vilnių. Tačiau jis pabrėžė, kad šiuolaikinėje Lenkijoje apie tokią galimybę beveik niekas net nešneka. Tiesa, A.Michnikas apgailestavo, jog Lenkijoje egzistuoja tam tikros politinės jėgos, kurios mano, kad jų šalis nėra nepriklausoma, o tėra Maskvos ir Berlyno pereinamasis kiemas.

A.Michnikas negailėjo karčių žodžių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiui Valdemarui Tomaševskiui.

Lenkijos intelektualo teigimu, V.Tomaševskis dirba pagal Maskvos scenarijų, o šio veikėjo darbas yra nukreiptas prieš Lietuvos demokratiją.

„Žinau, kad Tomaševskiui aš esu tėvynės išdavikas, bet man jis tėra tik Kremliaus sąjungininkas“, – teigė A.Michnikas, komentuodamas V.Tomaševskio elgesį, kai jis vaikščiojo pasidabinęs Georgijaus juostele.

Rusija vengia pripažinti nemalonius istorijos faktus

Vašingtono universiteto profesorius, JAV Valstybės departamento bendradarbis Michaelas Kimmage'as išryškino svarbią skirtį tarp Rusijos ir ES. Pasak jo, ES nėra paremta nacionalizmu ir istoriniais naratyvais. M.Kimmage'as pabrėžė, kad su viena istorine mitologija negalima kovoti jai priešpastatant kitą.

Kovoti su mitologija reikia argumentais, – tikino profesorius iš JAV.

„Kovoti su mitologija reikia argumentais“, – tikino JAV politologas.

Vienas garsiausių Lietuvos filosofų, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydas Jokubaitis susirinkusiems priminė, kad egzistuoja keletas būdų, kaip galima žvelgti į istoriją.

Pasak jo, vienas būdas yra viską surašyti į knygas, o kitas – į istoriją žvelgti kaip į gyvą, nuolat besikeičiantį dalyką.

Diskusijos dalyviai tvirtino, kad Vakarams yra labai svarbi artima praeitis, o Rusijoje – viskas atvirkščiai. Kremlius siekia nutylėti artimą praeitį, nes joje nėra  pagirtino, o tiesos Kremlius pripažinti nenori, todėl aukština senų laikų legendas.

Istorinė nostalgija gyva ir islamo pasaulyje

Diskusijos dalyvis iš Vokietijos – ES ir arabų šalių santykių ekspertas iš Miuncheno universiteto Edmundas Ratka Varda pabrėžė, kad Vakarams būtina iš naujo permąstyti savo modelį, kad istorinė nostalgija būtų visiškai išgyvendinta. Pasak jo, istorinė nostalgija gaji ne tik dabartinėje Rusijoje, bet ir islamo pasaulyje.

Paklaustas, koks šiuo metu vyrauja požiūris arabų pasaulyje į Holokausto tragediją, E.Ratka Varda atsakė, kad šiame regione žydų tautos tragedija yra laikoma išskirtinai europietišku reikalu.

„Islamo valstybė“ norėtų sugrįžti ne į XX a. pradžią, ar XIX a., o į VII amžių“. – kalbėjo E.Ratka Varda ir priminė, kad nemažai tokios istorinės nostalgijos paveiktų vokiečių pasiryžta prisijungti prie IS kovų Sirijoje.

Paklaustas, koks šiuo metu vyrauja požiūris arabų pasaulyje į Holokausto tragediją, E.Ratka Varda atsakė, kad šiame regione žydų tautos tragedija yra laikoma išskirtinai europietišku reikalu.

„Dėl to šios šalys nesupranta, kodėl Vokietija labai jautriai reaguoja, kai kas nors nepripažįsta Izraelio valstybingumo“, – požiūrio į Holokausto skirtumus aiškino E.Ratka Varda ir pabrėžė, kad Vokietija puikiai prisimena padarytus nusikaltimus per Antrąjį pasaulinį karą.

„Visa Vokietijos struktūra yra sukurta kaip priešprieša Holokaustui ir jo žiaurumams“, – teigė atstovas iš Miuncheno universiteto.

Demokratija Rusijoje nugalės?

Diskusijos dalyviai priėjo prie išvados, kad didžiulė Rusijos tragedija yra tai, jog jos valdžia galvoja, kad ši šalis visuomet buvo ir yra teisi. V.Putinas ir kiti Rusijos politikai ne kartą aiškino, jog Vakarai Maskvai niekada „neįpirš kaltės“. Be to, Kremliaus valdovai įtikėjo, kad jų šalis buvo pažeminta ir dėl to nenori pripažinti jokios kaltės.

Šiuolaikinėje Rusijoje istoriją panaudojant kaip patriotizmo ugdymo instrumentą  pateikiami faktai, kurie naudingi Kremliui, bet yra nutolę nuo tikrovės.

A.Jokubaitis atkreipė dėmesį į tai, jog stebint visą Rusijos istoriją matoma, jog visais skirtingais šalies raidos etapais šalyje buvo pastovi absoliutinė, centralizuota valdžia – samoderžavije.

„Rusija turės savo istoriją, o visas likęs pasaulis – istoriją kaip mokslą“, – sakė N.Petrovas.

A.Jokubaitis atkreipė dėmesį į tai, jog per visą Rusijos istoriją matyti raudona linija, jog visais skirtingais raidos etapais čia buvo pastovi absoliutinė, centralizuota valdžia – samoderžavije. Dėl to, jo teigimu, stebint dabartinę Rusijos politiką kartais atrodo, jog Sovietų Sąjunga tebegyvuoja, o jos istorija tęsiasi.

Nors pradžioje filosofas ir prisipažino nežinantis, ar Rusija iš viso gali pasikeisti, tačiau vėliau buvo gerokai optimistiškesnis.

„Putinas neatsilaikys prieš tai, apie ką rašė Alexis de Tocqueville'is, o jis rašė, kad demokratijai nėra alternatyvos“ , – pareiškė A.Jokubaitis.

Kremlius populiarina putinizmą, o ne konservatyvizmą

Kremlius pastaruoju metu save pateikia kaip konservatyvių vertybių gynėją, o V.Putinas sau klijuojasi konservatoriaus etiketę. Tačiau tokius dabartinio Rusijos valdžios režimo svaičiojimus diskusijos dalyviai išjuokė.

„Ne, jis tik įgudęs ideologas“, – paklaustas, ar V.Putiną galima vadinti konservatoriumi, teigė M.C.Kimmage'as ir priminė, kad po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktų Rusijos vadas naudojo visai kitokį žodyną, negu dabar.

„Tai ne konservatyvizmo, o putinizmo judėjimas“, – tvirtino profesorius.

Putinas ne konservatorius, o tikriausias revoliucionierius. Kaip Napoleonas, kuris pradėjo eksportuoti revoliuciją į kitas šalis, – dar kritiškiau apie tariamą V.Putino konservatyvizmą kalbėjo A.Jokubaitis.

„Putinas yra ne konservatorius, o tikriausias revoliucionierius. Kaip Napoleonas, kuris pradėjo eksportuoti revoliuciją į kitas šalis“, – dar kritiškiau apie tariamą V.Putino konservatyvizmą kalbėjo A.Jokubaitis.

Jis taip pat priminė, kad konservatoriai visais laikais kritiškai vertino ideologijas, ir ypač ideologijas kaip instrumentą pasauliui pakeisti.

A.Michnikas nebuvo toks kategoriškas, bet pridūrė, kad V.Putinas yra stalinistinis konservatorius: „Artimesnis banditams, negu revoliucionieriams“.

Diskusijos pabaigoje buvęs Lietuvos premjeras, konservatorius Andrius Kubilius priminė, kad V.Putinas save ne kartą vadino ir demokratu, tačiau ar mes dėl to jį galime vadinti demokatu?

A.Kubilius taip pat pasidalijo savo įžvalgomis apie dabartinės Rusijos vykdomą agresyvią politiką. Politikas teigė, kad šiuo metu Rusija išgyvena imperijos griūtį, tačiau šios imperijos griūtis yra daug baisesnė už tą, kurią pergyveno Europos valstybės XX a. viduryje.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min