„Bylinėsimės, jie (Lietuva – BNS) pralaimės. Jie pralaimės bet kuriame teisme. Jokio įsipareigojimų pažeidimo (iš „Gazprom" pusės – BNS) nebuvo. Dujų kainų formulei Lietuvos Vyriausybė pritarė 2008 m., iki trečiojo energetikos paketo taikymo. 2009 ir 2010 metais Lietuvos padėties mes nė kiek nepabloginome“, – žurnalistams pareiškė jis.
Kartu jis pabrėžė, esą „Lietuva nevykdė savų įsipareigojimų – nenupirko sutartimi numatyto dujų kiekio“.
„Be to, Lietuva įsipareigojo nereguliuoti dujų rinkos, jei „Lietuvos dujų" antkainis neviršys 15 proc., o rinka yra reguliuojama“, – pridūrė V.Golubevas.
„O kas dėl Lietuvos lūkesčių, kad mes turime mažinti dujų kainą – kodėl mes tai turėtume daryti?“, – piktinosi V.Golubevas.
Jis priminė, jog, pavyzdžiui, sutartis su Ukraina nėra pakeista, ir kainos formulė neperžiūrima.
Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad „Gazprom“ tiekiamų dujų kaina Lietuvai turėtų sumažėti bent 15 proc., jei koncernas laikysis savo įsipareigojimų tiekti Lietuvai dujas „teisingomis kainomis“.
„Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartis numato, kad ginčai tarp Lietuvos ir „Gazprom“ turi būti sprendžiami arbitraže Švedijoje.
Lietuva jau yra pradėjusi bylinėjimąsi šalies teisme, siekdama „Gazprom“ ir Vokietijos „E.ON Ruhrgas“ valdomos bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimo. Jei teismas nustatytų, kad dujų bendrovės ir jos valdymo organų veikla yra netinkama, Energetikos ministerija prašo iš užimamų pareigų pašalinti bendrovės valdybos narius Valerijų Golubevą ir Kirilą Selezniovą bei generalinį direktorių Viktorą Valentukevičių.
Premjeras Andrius Kubilius šią savaitę pareiškė, kad Vyriausybė pradėjo derybas su „Gazprom“, ir jei jos nebus sėkmingos, Lietuva savo teises gins teisinėmis priemonėmis.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sudarė specialią grupę deryboms su „Gazprom“ dėl mažesnės dujų kainos Lietuvai ir trečiojo Europos Sąjungos (ES) energetikos paketo įgyvendinimo.
„Gazprom“ atstovai prieš kelias savaites Vilniuje susitiko su Energetikos ministerijos vadovais ir sutarė toliau tęsti dialogą. Iki tol „Gazprom“ kaltino Lietuvą nesėdant prie derybų stalo ir nesikalbant, o Energetikos ministerijos vadovai apkaltino Rusijos dujų tiekėją, kad šis taiko neteisingą dujų kainą, o „Lietuvos dujų“ vadovus – kad šie nesiderėjo dėl mažesnės kainos Lietuvai.
Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, Rusijos koncernui „Gazprom“ – 37,06 proc., – Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ 38,9 proc. akcijų. „Lietuvos dujų“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Vladimiras Titovas teigia, kad Lietuva, vykdydama dujų sektoriaus pertvarką, pažeidžia dvišalę sutartį dėl investicijų apsaugos.
Pasak V.Titovo, Lietuvos Vyriausybė, įgyvendindama Europos Sąjungos direktyvas, numatančias dujų tiekėjų atskyrimą nuo vamzdynų, imasi radikaliausio varianto, nepaiso Rusijos dujų kompanijos „Gazprom“ interesų.
„Sakoma – parduokite tai, į ką investavote. Tai tiesioginis 1999 m. Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinio susitarimo dėl bendros investicijų ir kapitalo apsaugos pažeidimas. Taip elgtis savo pagrindinio prekybinio partnerio – Rusijos – atžvilgiu yra neteisinga“, – rusų kalba leidžiamam laikraščiui „Litovskij kurjer“ sakė V.Titovas.
Jis pažymėjo, kad su panašia situacija susiduria ir kitas bendrovės „Lietuvos dujos“ akcininkas – Vokietijos kompanija „E.ON Ruhrgas“, kurios „interesus turėtų ginti analogiškas Lietuvos ir Vokietijos susitarimas“.
„Apie tai kalbame ir su Europos Komisija, tikimės supratimo. „Lietuvos dujų" akcininkų nuosavybės „restitucija" bus atviras plėšikavimas“, – kalbėjo praėjusią savaitę Vilniuje apsilankęs Rusijos diplomatas.
Jis „žinomu triuku“ pavadino ekonominių klausimų politizavimą ir teigė, jog Rusija iki šiol negavo atsakymo į pateiktą pasiūlymą susitikti abiejų šalių energetikos ministrams.
„Neretai siekiant vienašališkų nuolaidų prasideda kalbos apie „diktatą" ir „šantažą". Aišku, tai neatitinka tikrovės ir tiesiog nesąžininga“, – dėstė V.Titovas.
Ketvirtadienį paskelbtame interviu diplomatas teigia, kad apie Lietuvos ir „Gazprom“ karą nekalbama, tačiau kyla interesų konfliktas.
Tą pačią dieną Maskvoje surengtoje spaudos konferencijoje vienas „Gazprom“ vadovų Valerijus Golubevas pareiškė, kad Rusijos dujų koncernas bylinėsis su Lietuva dėl situacijos, susijusios su įmone „Lietuvos dujos“.
Lietuva sako, kad pagal ES taisykles vykdoma dujų sektoriaus pertvarka leis atsikratyti monopolinio „Gazprom“ diktato, kuris lemia didesnes kainas. ES tikisi, kad vadinamajame Trečiajame pakete įtvirtintas tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo tinklų nuosavybės elektros ir dujų sektoriuose didins konkurenciją, vartotojų pasirinkimą ir energetinį saugumą.
