„Aš manau, kad reikia remtis tarptautiniais dokumentais ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, bet, jei mes bylinėsimės su jais pagal šitą konvenciją, o aš manau, kad tokių bylų bus, tai nesu tikras, kad visur laimėsime. Aš galvoju, kad jų tarnyba veikia pagal įstatymus“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė G.Kirkilas.
B.Juodka taip pat pažymėjo, kad Norvegija vaikų teisių apsaugos srityje turi savo įstatymus ir juos lietuviai emigrantai turi gerbti.
„Mes turime suprasti, kad kiekviena valstybė vadovaujasi savo įstatymais. Patinka mums tai, ar nepatinka. Mes, politikai, Seime ar Prezidentūroje, turbūt neturėtume nurodinėti Norvegijai, kokius įsttaymus jie turi keisti, nes jie lietuvių požiūriu neva blogi. Norvegija šventai vadovaujasi savo įstatymais. Dėl vaikų teisių, kiek žinau, jų sistema veika apie 50 metų ir ta sistema jiems patinka“, - kalbėjo B.Juodka.
Mes, politikai, Seime ar Prezidentūroje, turbūt neturėtume nurodinėti Norvegijai, kokius įsttaymus jie turi keisti, nes jie lietuvių požiūriu neva blogi, - sakė B.Juodka.
Pasak jo ir G.Kirkilo, šiuo metu dėl Lietuvos piliečio Gabrieliaus B. atėmimo kilęs skandalas yra pernelyg eskaluojamas, neišklausant antrosios pusės.
Taip pat G.Kirkilas pažymėjo, kad Lietuvos valdžios kaltinti dėl to, kad negina berniuko teisių, nevertėtų.
„Lietuvos valdžia gali veikti tik su Norvegijos valdžia. Vienaip ar kitaip kreiptis, ginčytis, bet turėkite galvoje, kad ta Norvegijos tarnyba yra labai nepriklausoma ir nuo Norvegijos valdžios. Todėl mūsų galimybėds ribotos“, - pažymėjo jis.
Pasak G.Kirkilo, Lietuvai vertėtų nebent pačiai sustiprinti savo Vaiko teisių apsaugos tarnybas, kad šios turėtų pakankamai profesionalų, galinčių ieškoti kontaktų su Norvegijos „Barnevernet“.
