Žiedai, žvakės ir bendravimas
Dar prieš susirenkant žmonėms Ramunė kruopščiai ruošia gegužinių altorėlį. Seniau, sako, kad tai darydavo tik jaunos merginos. Dabar jaunimas, nors ir grįžta į kaimą, tačiau vis dar sunku jį būna prisišaukti. Todėl iš jos rankų ant baltos staltiesės nugula žydinčios alyvų šakutės, uždegamos dvi tikro vaško namų liejimo žvakės.
Gegužinės vyksta ne bažnyčioje, o kaimo pirkiose ir trobose. Kartais – prie kaimo kryžių ar koplytėlių. Čia žmonės sugiedodavo Marijos litanijas, o po maldų dar ilgai neišsiskirstydavo. Tai buvo laikas skirtas bendravimui ir jis kartais užsitęsdavo labai ilgai.
Gegužinės pamaldos būtent dažniau ir prisimenamos ne kaip litanijų giedojimas, o kaip bendravimas po jų.

