Ketvirtadienį išplatintame prokuratūros pareiškime teigiama, kad viešai pasigirdę tokie vertinimai yra nepagrįsti.
„Minimoje ataskaitoje pateikti viešai prieinami Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenys, kurie formuojami griežtai vadovaujantis Vidaus reikalų ministro patvirtintomis Nusikalstamų veikų žinybinio registro objektų pagrindinių statistinių rodiklių formavimo taisyklėmis“, – teigia Generalinė prokuratūra.
Pasak jos, duomenys apie ištirtas nusikalstamas veikas tvarkomi vadovaujantis minėtų taisyklių devintuoju punktu.
„Registro, kurio veiklą užtikrina Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM, duomenys ir kita registro teikiama informacija yra laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka“, – pareiškė prokuratūra.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) siūlo nepritarti Generalinės prokuratūros praėjusių metų veiklos ataskaitai. Nutarimo projekte rašoma, kad ataskaitoje pateikti duomenys ir vertinimai „yra deklaratyvūs ir neatspindi realios padėties prokuratūros institucijai atliekant valstybės pavestas funkcijas“.
Pasak jos, duomenys apie ištirtas nusikalstamas veikas tvarkomi vadovaujantis minėtų taisyklių devintuoju punktu.
Pasak TTK pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko, komiteto nariams užkliuvo, kad generalinis prokuroras Darius Valys išaiškintiems nusikaltimams priskyrė ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus, ir tuos, kuriems suėjo senatis, ir t.t.
„Iš tiesų komitete buvo kalbama, kad tokia metodika panaudota ataskaitai pateikti, kad ne visai atitinka tikrovę. Tai yra išaiškintų nusikaltimų skaičius, prie to priskirti ir nutraukti tyrimai, ir dėl senaties, ir dėl tų dalykų, kur paaiškėja, kad asmuo nėra padaręs veikos. Priskirti šiuos skaičius prie išaiškintų nusikaltimų ne visai teisinga“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė J.Sabatauskas.
Klausiamas, kokios pasekmės laukia Seime nepritarus prokuratūros ataskaitai, J.Sabatauskas sakė, kad yra galimybė ją pataisyti.
„Dabar Seimui vėl bus pateiktas nutarimo projektas, ir Seimas balsuos. Yra keli būdai: vienas – prokuroras gali pateikti pataisytą ataskaitą, nes nurodyti nepritarimo motyvai, todėl galima atkreipti dėmesį į tuos dalykus ir pateikti tikrus skaičius“, – kalbėjo TTK vadovas.
Klausiamas, ar komitete buvo keliamas klausimas dėl generalinio prokuroro atsakomybės, J.Sabatauskas atsakė, kad „šiame etape ne“.
Seimui antradienį buvo pateiktas projektas dėl pritarimo generalinio prokuroro D.Valio pateiktai ataskaitai, tačiau parlamentas jį atmetė, grąžindamas komitetui tobulinti.
Už pritarimą ataskaitai balsavo 31 parlamentaras, prieš buvo 28, 32 susilaikė. Prieš daugiausia buvo „darbiečiai“, „Drąsos kelio“ partijos frakcijos, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, didelė dalis socialdemokratų susilaikė.
Generalinis prokuroras šį balsavimą sakė suprantantis ne kaip nepritarimą ataskaitai. „Aš ne taip vertinu. Seimas nepritarė nutarimo projekto pateikimui ir grąžino projektą komitetui iš naujo rengti ir svarstyti. Tikrai nebuvo pasisakyta dėl ataskaitos, mano nuomone“, – po balsavimo žurnalistams Seime sakė D.Valys.
Paklaustas, ar atsižvelgtų į Seime nuskambėjusį siūlymą, kad nepritarus institucijos veiklos ataskaitai, jos vadovas turėtų trauktis, generalinis prokuroras siūlė pirmiausia sulaukti galutinio parlamento sprendimo ir išgirsti politikų motyvus.
Pristatydamas praėjusių metų veiklos ataskaitą generalinis prokuroras pabrėžė, kad pernai pirmą kartą Lietuvos istorijoje atskleista daugiau nei pusė nusikalstamų veikų.
„2012 metais pasiekėme tokį atskleistų nusikaltimų skaičių, kuris taip pat pirmą kartą mūsų istorijoje peržengė sąlyginę “pusinę„ ribą – 52 procentus nuo visų užregistruotų nusikalstamų veikų. Koks reikšmingas šis pokytis, galima suprasti palyginus šį rezultatą su rodiklio vidurkiu, pavyzdžiui, su pastarųjų dešimties metų vidurkiu, kuris siekė 44 procentus“, – sakė D.Valys.
Ataskaitos duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruotos 82 tūkst. 492 nusikalstamos veikos, 2969 nusikalstamomis veikomis daugiau 2011 metais.
„Šį augimą daugiausia lėmė 2011 metų gruodžio 15 dieną įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pagal kurį smurtas artimoje aplinkoje nebepriskiriamas privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl dėl tokių atvejų ikiteisminis tyrimas pradedamas privalomai“, – rašoma dokumente.
D.Valio teigimu, beveik 70 proc. daugiau nei užpernai teismams perduoda korupcinio pobūdžio bylų, taip pat pradėta dvigubai daugiau ikiteisminių tyrimų dėl korupcinio pobūdžio veikų.
22 tūkst. asmenų praėjusiais metais perduoti teismui, išteisinti per 400.
