Sekite 15min Google
Apie LRT persiųstus Generalinės prokuratūros klausimus antradienį paskelbė nacionalinio transliuotojo Tyrimų žurnalistas Mindaugas Aušra.
„Kokiu būdu įforminamas atsakingo redaktoriaus sprendimas išduoti leidimą slaptam įrašymui? Jeigu yra numatyta standartinė forma, prašau pateikti – tai vienas iš penkiolikos absurdiškiausių klausimų, kokius tik esu skaitęs, generalinės prokuratūros atsiųstų LRT“, – feisbuke rašė žurnalistas.
„Pasirodo, Generalinė prokuratūra su Nida Grunskiene nusprendė ginti viešąjį interesą nuo LRT žurnalistų galimybės atlikti žurnalistinius tyrimus ir daryti slaptus įrašus, kuriais siekiama užfiksuoti neteisėtus ar nesąžiningus asmenų veiksmus“, – tęsė jis.
Jo teigimu, „iš esmės grubiuoju būdu kišamasi į redakcinius sprendimus“.
„Tik baigėsi viena prokuratūros nesąmonė su reikalavimu atskleisti žurnalisto šaltinius, prasidėjo kita“, – rašė ir „Redakcija“ žurnalistė Birutė Davidonytė.
Jos teigimu, „prokuratūra nusprendė pasiaiškinti, ar tai, kas Vakarų tyrimų žurnalistikoje egzistuoja dešimtmečius, išvis galima. Ir dar vadina tai neva viešojo intereso gynimu. Suprantu, kad nuo šiol prokurorai žurnalistams aiškins, kaip daryti tyrimus. Tik va realybėje kažkaip dažnai išeina, kad prokurorai savuosius pradeda jau po žurnalistų“.
Tuo metu advokatas Algimantas Šindeikis tvirtino, kad „prokuratūra gali kelti klausimus“ dėl LRT Redakcinėje politikoje įtvirtintų normų.
„Generalinė prokuratūra nesutinka“
Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė informavo 15min, kad institucija nesutinka su kaltinimais dėl grėsmės žodžio laisvei.
„Generalinė prokuratūra nesutinka, kad Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro pateikti klausimai LRT, kuriais siekiama pasitikslinti svarbius visuomenei LRT redakcinės politikos nuostatų aspektus, susijusius su slaptu informacijos rinkimu, kelia grėsmę žurnalistų laisvei“, – teigė prokuratūros atstovė.
Anot jos, „prokuratūros vertinimu, žurnalistų laisvė ir visuomenės interesai yra užtikrinami būtent tuomet, kai redakcinis žurnalistų veiklos reglamentavimas nekelia jokių abejonių dėl prieštaravimo Konstitucijai bei įstatymams“.
Pasak prokuratūros atstovės, tyrimas buvo pradėtas prokuroro iniciatyva ir atliekamas nuo rugsėjo 18 dienos. Juo siekiama įvertinti LRT generalinės direktorės šių metų gegužės 13 dieną patvirtintas Redakcinės politikos nuostatas, kurios numato slaptą informacijos rinkimą.
Tyrimu esą siekiama įvertinti, kaip šios nuostatos dera su „Konstitucijos 22 straipsnyje garantuojama žmogaus teise į privataus gyvenimo neliečiamumą bei atitinka aktualių įstatymų, reglamentuojančių žiniasklaidos veiklą ir slaptą informacijos rinkimą, nuostatas“.
E.Martinonienė taip pat nurodė klausimus, kurie pirmadienį buvo išsiųsti LRT generalinei direktorei M.Garbačiauskaitei-Budrienei.
Pateikiame juos:
1. Kas ir kokia forma (el. paštu, specialia forma, tarnybiniu dokumentu ar kitu būdu) turi teisę kreiptis dėl leidimo atlikti slaptą vaizdo ir (ar) garso įrašymą? Jeigu yra nustatyta standartinė kreipimosi arba prašymo dėl slapto įrašymo forma, prašau pateikti.
2. Ar kreipimesi privaloma nurodyti: konkrečius asmenis, kuriuos ketinama įrašyti; aplinkybes, dėl kurių kyla įtarimai; turimus prima facie įrodymus; numatomą įrašymo vietą, laiką ir būdą; konkrečius veiksmus, kuriuos tikimasi užfiksuoti; viešąjį interesą, kuriuo grindžiamas slaptas įrašymas?
3. Ar yra nustatyti kriterijai arba metodika, pagal kuriuos vertinama, ar egzistuoja prima facie įrodymai, pagrindžiantys galimus neteisėtus ar nesąžiningus asmenų veiksmus; kaip praktiškai atskiriami „neteisėti“ ir „nesąžiningi“ veiksmai; ar LRT yra nustačiusi šių sąvokų apibrėžimus ar jų vertinimo kriterijus?
4. Ar vertinant slapto įrašymo būtinybę taip pat vertinama, ar informaciją galima gauti kitais, mažiau į asmens privatų gyvenimą ar kitas teises ir laisves ribojančiais būdais, ar vertinama planuojamo slapto įrašymo apimtis ir proporcingumas, t. y. ar fiksuojama tik tiek informacijos, kiek būtina konkrečiam viešajam interesui pagrįsti?
5. Kokiu būdu įforminamas atsakingo redaktoriaus sprendimas išduoti leidimą slaptam įrašymui? Jei yra numatyta standartinė leidimo forma, prašau pateikti.
6. Ar yra numatytas leidime privalomų nurodyti su slaptu įrašymu susijusių aplinkybių sąrašas (pvz., konkretus žurnalistas ar darbuotojas, kuriam leidžiama atlikti įrašymą; konkretus asmuo asmenys, kuriuos leidžiama įrašyti; įrašymo tikslas; įrašymo laikas ar laikotarpis; įrašymo vieta; leidžiamas įrašymo būdas; leidimo galiojimo trukmė; aplinkybės, kuriomis leidimas turi būti nutrauktas ir kt.)
7. Ar leidimas gali būti duodamas žodžiu? Jei taip, kokia tvarka toks leidimas vėliau patvirtinamas ir užfiksuojamas?
8. Kas kontroliuoja, kad slaptas įrašymas neviršytų atsakingo redaktoriaus leidime nustatytų ribų?
9. Kokia forma ir per kokį terminą atsakingas redaktorius informuojamas apie slapto įrašymo rezultatus?
10. Kas, kokia forma ir per kokį terminą priima sprendimą, ar įtarimai dėl neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų pasitvirtino/nepasitvirtino?
11. Kas priima sprendimą dėl įrašo sunaikinimo įtarimams dėl neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų nepasitvirtinus ir kas yra atsakingas už įrašo sunaikinimą? Ar yra numatyta įrašo sunaikinimo procedūra? Kaip užtikrinama, kad įrašas būtų sunaikintas ne tik iš pagrindinės laikmenos, bet ir iš visų jo kopijų, atsarginių kopijų, debesijos, redakcinių sistemų, serverių ar kitų laikmenų, jeigu tokios kopijos sukuriamos?
12. Ar įrašo sunaikinimo faktas yra dokumentuojamas? Ar egzistuoja kontrolės mechanizmas, leidžiantis patikrinti, kad toks įrašas iš tikrųjų buvo sunaikintas ir vėliau nebuvo panaudotas?
13. Kiek laiko po slapto įrašymo gali būti saugomas pats įrašas, kol priimamas sprendimas dėl tolesniojo naudojimo arba sunaikinimo?
14. Kaip praktiškai užtikrinama Redakcinės politikos nuostatų 42 punkto nuostata, kad įtarimams nepasitvirtinus įrašas „negali būti naudojamas kitais tikslais“? Ar draudžiama tokį įrašą naudoti ne tik viešai skelbiant, bet ir vidiniam susipažinimui, archyvavimui, mokymams, žurnalistinei analizei ar kitais tikslais? Ar yra nustatyta, kas ir kokiomis aplinkybėmis turi teisę susipažinti su slaptu įrašu iki sprendimo dėl jo sunaikinimo priėmimo?
15. Ar LRT registruojami atvejai, kai buvo kreiptasi dėl leidimo slaptai įrašyti vaizdą ir (ar) garsą, nepriklausomai nuo to, ar leidimas buvo išduotas? Ar registruojami ir atvejai, kai leidimas buvo išduotas, tačiau slaptas įrašymas faktiškai nebuvo atliktas? Ar periodiškai atliekamas tokių atvejų vidaus auditas arba kita kontrolė, siekiant įvertinti, ar laikomasi Nuostatų 38-42 punktuose įtvirtintų reikalavimų?
***
Prokuratūros atstovė pabrėžė, kad „tik gavus visus vertinimui būtinus duomenis bus priimtas sprendimas, ar šiuo atveju yra pagrindas taikyti įstatyme nustatytas viešojo intereso gynimo priemones“.
Kas rašoma LRT dokumente?
LRT Redakcinė politika skelbiama viešai, tad pateikiame tai, kas dokumente skelbiama apie slaptą įrašinėjimą.
Tai reglamentuoja dokumento 40-42 punktai.
39. Jeigu pokalbis įrašomas, žurnalistas privalo apie tai informuoti pašnekovą, išskyrus Politikos 39–42 punktuose nustatytas išimtis.
40. Slaptai įrašyti vaizdą ir / ar garsą galima tik išimtiniais žemiau aptartais atvejais:
40.1. turi būti prima facie įrodymų, kad elgesys, kurį norima užfiksuoti, pagrįstų neteisėtus ar nesąžiningus asmenų veiksmus, turinčius aiškų viešąjį interesą, ir apie tai sužinotų visuomenė;
40.2. turi būti kreiptasi išankstinio atsakingo redaktoriaus leidimo.
41. Jei atsakingas redaktorius įsitikina, kad slaptas įrašymas atitinka Politikos 39.1. punkte (tokio punkto nėra – red. past.) nurodytą reikalavimą, jis išduoda leidimą vykdyti slaptą įrašymą, nustatydamas atitinkamas sąlygas (įrašymo laiką, būdą, kitas svarbias aplinkybes).
42. Po slapto įrašymo atsakingas redaktorius nedelsiant informuojamas apie įrašymo rezultatus. Įtarimams apie neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus nepasitvirtinus, įrašas turi būti nedelsiant sunaikintas ir negali būti naudojamas kitais tikslais.
