Klausimus generaliniam prokurorui suformulavo Seimo narys Mindaugas Puidokas. Vienas iš jų buvo toks:
„Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis viešai pareiškė, kad tiek buvęs generalinis prokuroras Darius Valys, tiek jūs esate nurodę prokurorams siųsti bylas į teismą net jei ten nėra pakankamai įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui. Kaip pavyzdį pateikiamos korupcijos kategorijos bylos kurių beveik 50% žlugo teismuose būtent dėl minėtų priežasčių. Ar tokiu būdu prokuratūra siekia kažkokių politinių ar viešųjų ryšių tikslų?“
Generalinio prokuroro teigimu, šiame klausime pateikiama statistika nėra teisinga: „Pastarųjų ketverių metų duomenys rodo, kad korupcinėse bylose asmenys išteisinami itin retai. Vidutiniškai keturi iš šimto. Pernai rodiklis šiose bylose siekė tik 3 procentus.“
Didžiausias išteisintų asmenų procentas, kaip teigė E.Pašilis, buvo prieš trejus metus bylose dėl piktnaudžiavimo.
„Tuomet iš 42 kaltinamųjų buvo išteisinti 16, – dėstė jis. – Tai sudaro 38 proc. nuo visų kaltintų piktnaudžiavimu.“
Generalinio prokuroro tikinimu, per keletą metų pavyko pasiekti teigiamų pokyčių ir esą praėjusiais metais iš 69 kaltinamųjų išteisinimo sulaukė 8 asmenys.
„Demokratinėj valstybėj normalu, kuomet dalis nusikalstamų veiklų padarymu kaltinamų asmenų teismuose yra išteisinami“, – teigė E.Pašilis ir pažymėjo, kad kiekvienas išteisintas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
„Tai yra sveikos baudžiamojo persekiojimo sistemos dalis“, – pabrėžė generalinis prokuroras.
Jo taip pat buvo klausiama: „[Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, vienas iš Prokurorų profesinės sąjungos lyderių] Julius Rėksnys pareiškė, kad vadinamojoje koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, „kažkodėl teisiami vienos partijos atstovai, o kiti – neliečiami. Kodėl ne visi lygūs prieš įstatymą?“. Prašau nurodyti ar buvo atliktas šios bylos patikrinimas ir išsiaiškintos aukščiau minimos aplinkybės?“
Atsakymas į klausimą, E.Pašilis priminė, kad įtarimai šioje byloje buvo pareikšti ne vienai, o dviems partijoms – Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu.
„Šiuo metu vyksta šios bylos nagrinėjimas teisme, todėl kalbėti apie ją man tikrai būtų nekorektiška“, – dėstė jis.
Kurį laiką dienraštis „Lietuvos rytas“ skelbė publikacijas ir prokurorų interviu apie keliamas abejotinas bylas, politinę įtaką ir generalinio prokuroro E.Pašilio veiklą. E.Pašilio buvo klausiama „ar po žiniasklaidos pranešimų buvo atliktas sisteminis tarnybinis tyrimas dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorų veiklos, kurie kontroliuoja ikiteisminius tyrimus FNTT Kauno apygardos valdyboje“.
Generalinis prokuroras patikino neturintis objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindas tokį tyrimą atlikti.
E.Pašilis taip pat patikino, kad dedamos visos pastangos, kad tiek ikiteisminiai tyrimai, tiek bylų nagrinėjimas nebūtų ilgai vilkinami.
Mes turim labai trumpus procesus.
„Mes turim labai trumpus procesus. Mes turim tokį baudžiamąjį procesą. Jeigu pastebėjot, kai byla nukeliauja į teismą, teismas viską daro, kad kuo greičiau nagrinėt tą bylą. Yra paskelbiama byla tarp prioritetinių bylų, yra įtraukiama į sąrašą, posėdžiai suplanuojami ne vieną mėnesį į priekį“, – dėstė E.Pašilis.
Reaguodama į „Lietuvos ryto“ publikacijas Generalinė prokuratūra jau anksčiau pareiškė neturinti jokios informacijos apie publikacijose skelbiamą galimą aukštų politikų kišimąsi į bylų tyrimą, neteisėtą persekiojimą ar poveikį tyrimams.
Prokuratūros kolegija viešus teiginius apie galimą politikų kišimąsi į kai kuriuos ikiteisminius tyrimus pasiūlė aiškintis ir vertinti Prokurorų etikos komisijai.
