Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Čyžienė BNS sakė, kad rekomendacijos bus teikiamos Vyriausybei, Aplinkos ir Kultūros ministerijoms, taip pat kalną valdančiam Nacionaliniam muziejui.
Išvados teikiamos po Lenkijos geologų atlikto tyrimo, kuriuo nustatyta, jog kalnas yra labiau pralaidus vandeniui, nei manyta anksčiau, ir tai greitina nuošliaužų formavimąsi.
Vilniaus savivaldybė yra paskelbusi ekstremalią situaciją dėl kalno, tai leido Vyriausybei liepos pradžioje skubiai skirti beveik 3 mln. eurų skubiems kalno tvarkymo darbams. Kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus teigimu, kitąmet sistemiškesniam kalno tvarkymui planuojami dar 5 mln. eurų.
Gedimino kalnas yra avarinės būklės, juo ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių nuošliaužų, ekspertai skelbia apie nuošliaužų pavojų ir pietrytiniame šlaite, kur stovi Aukštutinės pilies liekanos.
Kultūros ministerija taip pat informuoja, jog antradienį kalno šiaurės vakarų šlaite pradėjo dirbti specialus ekskavatorius, kuriuo įrengiami gruntiniai pagrindai nuošliaužos pažeistame šlaite, vėliau bus montuojama drenažinė, montuojamos tinkladėžės, užpildytos dolomitine skalda, bus atkuriamas buvęs žemės paviršius. Šiuos darbus ketinama užbaigti 2018 metų antroje pusėje.
Praėjusią savaitę kalno Aukštutinių rūmų kiemeliai, teritorija tarp rūmų sienų ir gynybinės sienos, taip pat archeologinių tyrimų vieta užklota lietaus vandeniui nelaidžia plėvele.
