„Manyčiau, kad mokyklų palyginimas tik pagal gautus šimtukus nėra korektiškas, nes egzaminai yra pasirenkamieji, be to dviejų rūšių – mokyklinis ir valstybinis – moksleiviai renkasi norimų dalykų egzaminus, jų skaičių ir tipą“, – BNS sakė S.Zybartas.
NEC direktoriaus manymu, visi mokyklų palyginimai pagal kurį nors vieną kriterijų, neatsižvelgiant į kriterijų visumą, yra neteisingi ir klaidinantys. Mokyklos „lygį“ galima būtų ištirti tik atliekant tyrimą, o tokių tyrimų Lietuvoje nėra.
„Be to, „gera“ mokykla yra ne tik ta, kuri turi aukštus akademinius pasiekimus. Renkantis mokyklą yra svarbūs ir kiti kriterijai – saugumas, psichologinis klimatas, ugdymo įvairovės pasiūla“, – sakė S.Zybartas.
Pasak jo, mokyklas lyginti pagal įstojimą pirmuoju pageidavimu irgi nėra teisinga.
Vis dėlto Lietuvoje nėra oficialios mokyklų reitingų nustatymo sistemos, kuri, NEC direktoriaus nuomone, būtų brangi ir ekonomiškai sunkiai pagrindžiama.„Įsivaizduojamai stipresnės mokyklos mokiniai gali turėti aukštesnes ambicijas stoti į prestižines specialybes ir dalis jų pagal pirmąjį pageidavimą neįstoti, o silpnesnės mokyklos mokiniai gali būti „suorientuoti“ rinktis atsakingai, su mažesnėmis ambicijomis, ir visi įstoti“, – teigė NEC direktorius.
Be to, S.Zybarto manymu, sugretinus stojusiųjų ir į aukštąsias mokyklas priimtų jaunuolių skaičių, susidaro įspūdis, jog įstoti į aukštąją mokyklą dabar nėra sunku.
Vis dėlto Lietuvoje nėra oficialios mokyklų reitingų nustatymo sistemos, kuri, NEC direktoriaus nuomone, būtų brangi ir ekonomiškai sunkiai pagrindžiama.
„Kiek man žinoma, šiuo metu bandoma diegti įsivertinimo kultūrą ir tam yra parengti atitinkami instrumentai“, – teigė S.Zybartas.
Tuo metu pasaulyje reitinguojant mokyklas remiamasi skirtingais kriterijais.
„Vieni sako, kad geriausia yra ta mokykla, kurios daugiausia procentų moksleivių surenka aukščiausius privalomų egzaminų įvertinimus ir, tarkim, skelbia visų šalies mokyklų egzaminų rezultatus arba ta, kurios didžiausia dalis moksleivių „peršoka“ į kitą išsilavinimo slenkstį ir kuo tas slenkstis aukštesnis (pavyzdžiui, universitetas), tuo mokykla geresnė“, – nurodė NEC vadovas.
Pasak jo, šiems kriterijams nepritariantys teigtų, kad geriausia mokykla yra ta, kuri sukuria didžiausią pridėtinę vertę – tai yra ta, kurioje moksleiviai padaro didžiausią galimą pažangą esamomis sąlygomis.
„Galima eiti dar toliau – žiūrėti buvusių mokyklos mokinių socialinę raidą (koks buvusių mokyklos mokinių socialinis ir ekonominis statusas, jo pokytis praėjus tam tikram laiko tarpui po mokyklos baigimo) ir panašiai“, – vardino S.Zybartas.
Pasak jo, išskyrus atskirus mokyklų tipus (pradinę mokyklą ar gimnaziją) ar vertinant mokyklų infrastruktūrą, taip pat egzistuoja daug skirtingų galimybių mokykloms vertinti.
