Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 27d. 09:38

Gerda Jakštaitė, Liudas Zdanavičius: Pandemija – prarasta proga transatlantiniams santykiams

Apsauga nuo koronaviruso metro Niujorke, Brukline kovo 11, 2020 metais
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Apsauga nuo koronaviruso metro Niujorke, Brukline kovo 11, 2020 metais

Kol šalys abipus Atlanto buvo susirūpinusios nestabilumu Artimuosiuose Rytuose, hibridinėmis grėsmėmis, stiprino NATO, didino karinius biudžetus; priešas pasirodė netikėtai ir ne toks, į kurį buvo orientuotos transatlantinių šalių gynybos doktrinos: COVID-19 viruso plitimą įveikti pasirodė sunkiau nei buvo tikėtasi. Apie COVID-19 atvejus pranešė 140 šalių; daugiau negu 80 iš jų patvirtino klasterinio užsikrėtimo atvejus. COVID-19 pandemija jau vadinama trečiu didžiausiu šio šimtmečio šoku (po 9/11 ir 2008 m. finansinės krizės).

Daugelis valstybių įvedė karantiną, kelionių suvaržymus, uždarė sienas. Bloomberg Economics prognozuoja, jog COVID-19 pandemija sulėtins pasaulio ekonomikos augimą iki nulio, padarys didelę žalą turizmo sektoriui, finansinėms rinkoms. COVID-19 pasekmės gali būti dar rimtesnės nei atrodo: COVID-19 yra ir politinis iššūkis, keliantis klausimą, ar ši krizė netaps brangiai kainuojančia prarasta proga transatlantinei bendrijai.

JAV pozicija COVID-19 krizės valdyme: „perduok kitam“

COVID-19 pandemija demonstruoja, jog transatlantinėje erdvėje akivaizdžiai trūksta lyderystės ir solidarumo. Prasidėjus COVID-19 protrūkiui transatlantinėje erdvėje, buvo aktyvuoti tam tikri transatlantinių santykių „kanalai“ (Prancūzijos prašymu, įvyko „virtualus“ G7 susitikimas), tačiau iniciatyvos koordinuotai spręsti krizę nebuvo.

Vienos galingiausių ir įtakingiausių transatlantinės bendruomenės narių, JAV, reakcija į COVID-19 krizę buvo stipriai pavėluota. Be to, pats JAV prezidentas buvo linkęs menkinti COVID-19 grėsmės rimtumą - kol Europos šalys kovojo su augančiais užsikrėtusiųjų skaičiais, D. Trumpas COVID-19 lygino su gripu ir teigė, kad „vieną dieną jis išnyks kaip stebuklas“. Vienybės transatlantinei bendrijai nepridėjo ir D.Trumpo administracijos nurodymas uždaryti JAV sienas Europos Sąjungai nepasikonsultavus apie tai su sąjungininkėmis Europoje: nepaisydama PSO rekomendacijų, D.Trumpo administracija sustabdė skrydžius iš/į Europą nuo 2020 m. kovo 13 d. ES į tai sureagavo viešu laišku, kuriame išreiškė nepritarimą JAV veiksmams ir ragino laikytis solidarumo krizės akivaizdoje. JAV skyrė 100 mln. JAV dolerių vertės pagalbą 25 šalims, tačiau nei viena iš jų nepriklauso transatlantinei erdvei. Kai 2020 m. kovo 22 d. į Italiją iš JAV karinės bazės Vokietijoje buvo atgabenta šiek tiek medicinos reikmenų, šioje šalyje COVID-19 aukų skaičius jau buvo perkopęs 5000.

COVID-19 pandemija rodo, jog JAV ir toliau laikosi „Pirmiausia – Amerika“ politikos ir nesiims lyderės vaidmens pasaulinės krizės valdyme. Kitaip nei Ebolos epidemijos metu, COVID-19 krizė atskleidė, jog iš D.Trumpo administracijos nereiktų tikėtis lyderystės tarptautinėje arenoje ir pastangų glaistyti europiečių nesutarimus - Europa su savo problemomis tvarkytis turės išmokti pati. D. Trumpo administracijos pozicija gali neigiamai paveikti ne tik COVID-19 krizės valdymą, bet ir reagavimą į nekarines grėsmes ateityje: tokie iššūkiai saugumui kaip terorizmas, gamtos nelaimės, kibernetiniai išpuoliai valstybių sienų nepaiso; jiems įveikti būtinas vieningas atsakas ir solidarumas.

COVID-19 pandemija rodo, jog JAV ir toliau laikosi „Pirmiausia – Amerika“ politikos ir nesiims lyderės vaidmens pasaulinės krizės valdyme.

ES COVID-19 akivaizdoje: skęstančių gelbėjimas pačių skęstančiųjų reikalas?

COVID-19 plitimas Europos šalyse išryškino vidines Europos Sąjungos problemas: solidarumo tarp ES narių nebuvimą, nesugebėjimą tinkamai ir laiku reaguoti į didelio masto krizines situacijas regione bei išnaudoti turimų tam skirtų institucinių mechanizmų.

Viena vertus, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie „atsako koronai komandos“ sukūrimą; Italijos prašymu 2020 m. vasario 28 d. buvo aktyvuotas ES civilinės saugos mechanizmas; ES taip pat paskelbė ketinanti sukurti pirmąsias organizacijos istorijoje ES medicininės įrangos atsargas. Vis dėlto, ES civilinės saugos mechanizmo, kuris funkcionuoja savanorišku principu, aktyvavimas nesuveikė – nei viena ES narė neatsiliepė į Italijos, kuri tuo metu jau buvo didžiausias COVID-19 židinys Europoje, prašymą pagelbėti medicininiais reikmenimis, nors savo teritorijose dar neturėjo viruso plitimo. Dar daugiau – Vokietija uždraudė medicininių reikmenų eksportą į Italiją, Prancūzija neleido išvežti Italijos įsigytų apsauginių kaukių, Čekija sulaikė Kinijos humanitarinę pagalbą, skirtą Italijai. Tuo tarpu į dar kovo 2 d. aktyvuotą ES civilinės saugos mechanizmo dėl pagalbos Graikijai tvarkantis su pabėgėliais ir migrantais atsiliepė 14 ES narių, tarp jų ir Lietuva.

Pasak vieno Italijos politiko, „Italija prašė pagalbos, bet gavo antausį.“ Italija yra aktyvi tarptautinių misijų dalyvė: dalyvauja NATO misijose Baltijos šalyse, Afganistane, Irake; ES misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje, Malyje, Somalyje ir kitose. Ji atsiliepia į ES narių pagalbos prašymus per minėtą civilinės saugos mechanizmą: pavyzdžiui, prieš porą metų, kai Švedija paprašė pagalbos dėl gaisrų miškuose, Italija siuntė lėktuvus. Ateityje, ko gero, nebūtų labai netikėta, jeigu Italija pradėtų persvarstyti savo ateitį ES ir žvalgytis naujų partnerių. O atsiradusių naujų „draugų“, norinčių pasinaudoti susidariusia situacija, Italijai jau netrūksta: pirmoji pagalbą Italijai suteikė Kinija; Rusija išsiuntė karo medikus ir medicininius reikmenis; į Italiją taip pat atvyko medikų komanda iš Kubos.

Progos įrodyti, jog ES kažkas daugiau negu finansinė sąjunga, COVID-19 akivaizdoje ši organizacija neišnaudojo. Kaip ir progos suvaldyti COVID-19 protrūkį, kol tai dar buvo realu. Tokios klaidos gali brangiai kainuoti.

Kinija ir Rusija: pleištas transatlantiniuose santykiuose?

Paradoksalu, bet Kinija, kuri pirmoji susidūrė su COVID-19 ir slėpė viruso protrūkį šalyje, bando išnaudoti pasaulyje susidariusį chaosą savo naudai. Kinija mėgina formuoti jai palankų „Europos gelbėtojos“ įvaizdį pasitelkdama „medicininių kaukių diplomatiją“ ir teikdama humanitarinę pagalbą Europos šalims: į Graikiją atkeliavo 50000 medicininių kaukių, Ukraina gavo 80 mln. JAV dolerių vertės medicininės paramos, į Italiją atvyko Kinijos medikų brigada kartu su medicininių reikmenų kroviniu. Humanitarinius siuntinius iš Kinijos gavo Prancūzija, Belgija, Rumunija ir kitos Europos šalys.

Nuo COVID-19 skaudžiausiai nukentėjusioje iš ES šalių Italijoje jau mažai kalbama apie tai, kad pirmieji šalyje užfiksuoti COVID-19 atvejai buvo tarp kinų turistų (2020 m. sausį). Dominuojanti žinutė pastaruoju metu yra ta, jog kai Italijai nepadėjo transatlantinė bendruomenė – pagalbos ranką ištiesė Kinija. Panašu, kad pasaulis arba užmiršo Kinijos bandymą nuslėpti COVID-19 protrūkį, arba nėra linkęs Kinijos laikyti atsakinga už COVID-19 pandemiją dėl pragmatinių ekonominių interesų. Kinija bus šis situacijos nugalėtoja? Galbūt.

Rusija taip pat nepraleido progos pasinaudoti susidariusia situacija dėl COVID-19 ir lėtos ES reakcijos: iš Rusijos į Italiją atkeliavo Rusijos kariniai specialistai, technika ir įranga kovai su COVID-19. Italijos žiniasklaida mirga žinutėmis „Su meile iš Rusijos“ ir Italijos užsienio reikalų ministro citatomis, jog „Italija nėra viena“. Rusijos žiniasklaidoje formuojamas naratyvas, kad Rusijai suteikus paramą Italijai, šios šalies socialiniuose tinkluose neva jau platinami įrašai, smerkiantys sankcijų politiką Rusijai, rodo, kad Rusijos atgabenta technika ir įranga Italijai yra kažkas daugiau negu pagalba krizės metu. Tai yra strategiškai apgalvotas žingsnis, siekiant išnaudoti ES klaidas ir gilinti euroskepticizmą.

Lietuva: neišnaudotos galimybės?

Ateityje Lietuvai bus sunkiau tikėtis paramos įvairiuose tarptautiniuose formatuose iš šalių, kurioms buvo atsukta nugara.

Dar 2020 m. kovo 18 d. Lietuvos sveikatos apsaugos ministras A.Veryga tvirtino, jog Lietuva yra bene geriausiai pasiruošusi iš visų ES šalių COVID-19 prevencijai. Lietuvoje tuo metu buvo užfiksuoti tik 25 viruso atvejai. Kol kitose ES šalyse jau siautė virusas, Lietuva praleido puikią progą įvaizdžiui pasigerinti bei ryšiams su tam tikromis šalimis sustiprinti. Lietuva siuntė pagalbą Graikijai dėl pabėgėlių ir migrantų per ES civilinės saugos mechanizmą. „Siekiant užkirsti kelią epidemijos plitimui pasaulyje“ Lietuva skyrė 100 tūkst. eurų vertės pagalbą Kinijai 2020 m. vasarį. Tuo tarpu apie paramos suteikimą Italijai, kuri yra ES, NATO narė ir kurios kariai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, jokios informacijos nėra. Ateityje Lietuvai bus sunkiau tikėtis paramos įvairiuose tarptautiniuose formatuose iš šalių, kurioms buvo atsukta nugara. Kaip kad ir įtikinti jas prisidėti prie Baltijos šalių gynybos projektų.

COVID-19 pandemija gali tapti vertinga politine pamoka transatlantinei bendruomenei, jeigu ji bus išmokta laiku – juk, perfrazuojant lietuvišką posakį, tuščia vieta ilgai laisva nebūna.

Gerda Jakštaitė ir Liudas Zdanavičius yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslininkai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie 15min