Per antradienį vykusį neeilinį Trišalės tarybos posėdį taip ir nepaaiškėjo, ar „Sodros“ tarifas bus didinamas. Į posėdį susirinko Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai aptarti „Sodros“ biudžeto projekto. Profsąjungos siūlo nepritarti tokiam projektui, koks yra parengtas ir Seimui pateiktas šiandien. Per posėdį „Sodros“ tarifo didinimui nepritarė ir ministrė Vilija Blinkevičiūtė.
Motinystės išmokos pasiteisino
Šiuo metu įmoka „Sodrai“ siekia 34 proc. atlyginimo, 31 proc. iš jų sumoka darbdaviai, 3 – darbuotojai. Tam, kad kitais metais būtų užlopytos „Sodros“ biudžeto skylės, šiuo metu siekiančios milijardą litų, ketinama darbuotojų tarifą padidinti vienu procentu.
„Nuo valstybinio socialinio draudimo biudžeto priklausys mūsų gyvenimas. „Sodros“ klausimas svarstytas tiek profsąjungų, tiek darbdavių, kurie teigė, kad įsipareigojimus reikia vykdyti. Įvertinę priimtus įstatymus, mes suformavom biudžetą. Tie sprendimai, kurie buvo priimti Seime, ne visada buvo teikti Vyriausybės. Jie aiškino, kad „Sodra“ turi rezervą“, – teigė V.Blinkevičiūtė.
„Pensijų išmokoms šiemet išmokėti 220 milijonai, kitais metais pensijoms skirta 260 milijonų litų. Motinystės įstatymas yra geras. Nors Seimui teikėme, kad motinystės laikotarpis būtų 3 metai, bet priėmė 2 metų laikotarpį . Tai pasiteisino. Padidėjo gimstamumas, pagerėjo demografinė padėtis. Papildomai „Sodrai“ tai kainuoja pusę mlrd. litų“, – sakė ministrė.
Nieko nežadam sumažinti ir apkarpyti. Bet turime atsižvelgti į kitų metų ekonominę ir finansinę situaciją, – teigė V.Blinkevičiūtė.
Socialinių garantijų mažinti neketina
„Mes tų socialinių garantijų nemažiname. Nors atsisakyti būtų lengviausias kelias, tačiau antikonstitucinis. Toliau reikia ieškoti galimybių, kad „Sodros“ pajamos būtų pakankamos. Mes tebeturime rezervą. Nieko nežadam sumažinti ir apkarpyti. Bet turime atsižvelgti į kitų metų ekonominę ir finansinę situaciją. Iš stabilizavimo fondo kitąmet į kaupiamuosius fondus bus pervesta 600 milijonų litų“, – tęsė V.Blinkevičiūtė.
Anot jos, visą laiką buvo stebimas plano vykdymas, pirmas ketvirtis buvo geras, įmokų surinkimas buvo 27 proc. didesnis negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Trečiąjį ketvirtį, pradedant rugsėjo mėnesiu, rezultatas pradėjo keistis. Krizė pasaulyje, anot ministrės, daro poveikį ir mūsų valstybei.
„Tik ketvirtadienį mes pamatėme, kad reikia imtis priemonių“, – teigė ji.
„Motinystės išmokos ir pensijos nebus mažinamos. Ieškosime tų finansinių galimybių. Mes kartu dirbame ir ieškome 350 mln. litų. Iki gruodžio mėnesio, kai bus tvirtinamas biudžetas, rasime“, – tikino V.Blinkevičiūtė. Pasak ministrės, vienas iš variantų, kaip išvengti, tarifo didinimo, buvo skolinimasis.
"Bet pasiūlymas kategoriškai atmestas, nes palūkanos aukštos ir skolas reikia gražinti. Tai skolos užlopymas tam kartui. Siūlau didinti minimalią algą, per atlyginimus ateitų pinigai į Sodros biudžetą ir į Ligonių kasų biudžetą. Mūsų ministerija palaikytų ir kitą sprendimą. Didelė dalis žmonių iškritusi iš „Sodros“ sistemos, tam reikia didinti užimtumo lygį. Šiai grupei priklauso ūkininkai arba nelegalūs darbuotojai".
Siūloma didinti minimalų mėnesio atlyginimą
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedravičius teigė, jog profsąjungos apsvarstė kelis variantus.
"Nuo sausio pirmos didinti minimalų darbo užmokestį. Jį didinant iki 1000 litų, tuomet lėšos padengtų biudžeto slyles. Reikia peržiūrėti privačius pensijų kaupimo fondus. Trečia – visiems suvienodinti socialinio draudimo įmokas. Ketvirta – atkreipti dėmesį į mokesčių politiką, pelno mokestį, darbo jėgą", –aiškino A.Kvedaravičius.
Siūlomas ir Turto mokestis. Tačiau, anot Mykolo Aleliūno, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojo, šis mokestis "Sodros" nepasiektų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius mano, jog reikėtų sumažinti už ištarnautus metus papildomas atostogas.
Panašu, kad minimalaus mėnesio užmokesčio didinimas yra vienas iš optimaliausių variantų. Tam pritarė ir V.Blinkevičiūtė, tačiau kol kas šis pasiųlymas nėra priimtas.
Darbuotojus skriaudžia „Sodra“
Kad priimti įsipareigojimai viršija biudžeto galimybes pripažįsta ir „Sodros“ direktorius Mindaugas Mikaila.
„Įmokų surinkimas šiemet, lyginant su praėjusiais metais, sausio mėnesį 28 proc. geresnis, bet vasarį ėmė leistis. Iki rugsėjo mėnesio augimas nusileido iki 8,7 proc. Spalį augimas pakilo iki 10 proc. Šį mėnesį 301 mln. tarp pajamų ir išlaidų. Rezerve yra 742 mln. Kitiems metams reikalingas milijardas. Stinga 550 mln litų. Vienas procentas duoda 342 milijonus. Aišku trūksta, bet tikimasi jį padengti" – teigia M.Mikaila.
Vieną procentą pasiūlė „Sodros“ valdyba pagal skaičiavimus.
„Tai buvo mūsų siūlymas“, – prisipažįsta „Sodros“ direktorius Mindaugas Mikaila.
Jis teigia svarstęs kitokius būdus, tačiau ne jo kompetencijoje juos siūlyti. Tik keista, kad „Sodra“ turėjo teisę siūlyti tarifo didinimą.
Beje, „Sodros“ pastatų remontui bei pradėtų pastatų statyboms baigti reikia dar 350 milijonų, kurie ir yra skirti. Profsąjungų nuomone, gal būtų galima ir „Sodros“ poreikius sumažinti, nes dabar skaičiai panašūs į ministerijų biudžetus.
Kitą savaitę tikimasi suformuoti konkrečius pasiūlymus, kaip sulopyti biudžetą, jie bus vėl svarstomi Trišalės Tarybos posėdyje.
