Po KT išaiškinimo opozicija paragino G.Steponavičių atsistatydinti, tačiau ministras tokio noro nereiškia.
Ministras ketvirtadienį žurnalistams aiškino, kad jam apgailestavimą kelia aplinkybė, kad „iš 9 KT teisėjų 7 yra darbo santykiais susiję su vienu universitetu, kuris dėl nenorėjimo spręsti įsisenėjusių problemų, nenori persitvarkyti.“
„Po KT sprendimo turime aiškią perspektyvą, kaip aukštojo mokslo reforma ne bus baigiama, o bus tęsiama. Man jokių abejonių nekyla, kad daugeliui aukštojo mokslo reformos svarbiausių nuostatų nei grėsmės yra, nei mes ketiname atliepti lūkesčius tų, kurie tikisi, kad pradėję darbus mes sustosime“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G.Steponavičius.
KT ketvirtadienį paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja įpareigojimas universitetams reformuotis aukščiausiuoju jų valdymo organu paskelbiant tarybas, kurių narius skiria akademinės bendruomenės ir švietimo ir mokslo ministras.
„Jei prieštaravimas Konstitucijai buvo, tai jokiu būdu nereiškia, kad mes norime matyti universitetus uždarus, neatskaitingus visuomenei, nepersitvarkančius ir ne visada efektyviai naudojančius šimtus milijonų mokesčių mokėtojų litų. Dėl valdymo dalies, mes ieškosime būtų, kad atskaitingumas visuomenei būtų įtvirtintas pakoreguotame Mokslo ir studijų įstatyme“, – sakė jis.
Teismas antikonstituciška taip pat paskelbė nuostatą, kad studentų rezultatai, pagal kuriuos sprendžiama, ar jiems skirti valstybės finansavimą, vertinami kas dvejus metus, o ne kas semestrą.
„Galiu pasidžiaugti tik, kad krepšelio sistema nėra kvesionuojama. O dėl rotacijos ir taip ketinome daryti korekcijas. Sulaukus išaiškinimo mes subursime ekspertų grupę ir tai padarysime. Pertvarkos bus tęsiamos ir aš kaip ministras jaučiu atsakomybę pabaigti darbus kuriuos pradėjome tam, kad, pavyzdžiui, Vilniaus universitete, šiais metais gavusiame 20 mln. Lt daugiau lėšų, tie pinigai ateitų iki eilinio dėstytojo “, – kalbėjo jis.
Ministras pabrėžė, kad dabartiniai studentai turėtų jaustis ramūs.
