Gitanas Nausėda: niekas nekelia klausimo dėl traukimosi iš Tarptautinio baudžiamojo teismo

„Niekas taip klausimo nekelia pirmiausia. Iš Tarptautinio baudžiamojo teismo pasitraukti šaliai, kuri sukėlė aplodismentus Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimui išduoti arešto orderį (Rusijos prezidentui – BNS) Vladimirui Putinui, atsiprašau, kaip mes turėtume tai paaiškinti mūsų žmonėms?“ – pirmadienį LRT televizijai sakė valstybės vadovas.

„Dabar kalbėti apie pasitraukimą iš Tarptautinio baudžiamojo teismo, kai 27 Europos Sąjungos narės yra jo dalis, tai visiškai sunkiai suvokiamas veiksmas“, – tvirtino jis.

Prezidento teigimu, jeigu kiltų TBT likimo klausimas, valstybėms vis tiek reikėtų sutarti dėl dalykų, dabar esančių šio teismo jurisdikcijoje, reglamentavimo.

Remdamasis savo šaltiniais Vašingtone praėjusią savaitę visuomeninis transliuotojas pranešė, kad JAV pareigūnai Lietuvai perdavė žinią, jog TBT klausimas ypač aktualus šalims, kuriose dislokuoti Amerikos kariai, nors tiesiogiai ir nepagrasino karių išvesti, jei Lietuva liks teismo nare.

Amerikos pareigūnai išreiškė susirūpinimą dėl šio teismo išduoto arešto orderio Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahu). Amerikos pareigūnai kelia klausimą, kaip Romos statutą pasirašiusios šalys, priimančios amerikiečių karius, laikysis Amerikos karius priimančios šalies įsipareigojimų.

BNS skelbė, kad Jungtinės Valstijos jau kurį laiką yra pradėjusios kampaniją prieš TBT ir ragina sąjungininkus trauktis iš jo jurisdikcijos.

Liepos viduryje inicijuotą diplomatinį ir politinį spaudimą prieš Hagos teismą Amerika grindžia pastarojo „nepateisinama grėsme JAV suverenumui“.

Santykiai tarp JAV ir Hagoje įsikūrusio teismo suaižėję dar nuo pirmosios Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadencijos, o kai kuriems TBT teisėjams jau taikomos JAV sankcijos.

Vašingtoną pykdo tai, jog Hagos teismas, nors faktiškai įšaldė, formaliai taip ir neuždarė tyrimų dėl JAV karių bei CŽA galimai vykdytų kankinimų ir karo nusikaltimų Afganistane bei slaptuose kalėjimuose Europoje.

2002 metais įsteigtas TBT yra atsakingas už sunkiausių pasaulyje nusikaltimų vykdytojų persekiojimą, kai valstybės neturi noro ar galimybių to padaryti pačios.

Lietuva prie Romos statuto prisijungė 2003 metais. Šiuo metu Romos statutą yra ratifikavusios 125 pasaulio valstybės.