„2009-aisias metais Lietuvos ekonomika susitraukė 15 proc., tuo metu buvo iškilęs pavojus dėl galimo valstybės bankroto. Taigi tuomet buvo sprendžiamos kitos problemos“, – teigia ekonomistas.
Šiandien, pabrėžia G.Nausėda, Lietuva gyvena ekonomikos kilimo režimu, todėl natūralu, kad visuomenė nori žinoti, kaip teisingai bus „paskirstyti ekonomikos augimo vaisiai tarp socialinių sluoksnių.“
Ekonomisto nuomone, nereikia supriešinti skirtingų visuomenės grupių ir nuolat kelti klausimą būtent tokiu kampu: jeigu bus geriau pensininkams, tai bus blogiau jauniems žmonėms ir atvirkščiai.
Nereikia supriešinti skirtingų visuomenės grupių ir nuolat kelti klausimą būtent tokiu kampu: jeigu bus geriau pensininkams, tai bus blogiau jauniems žmonėms ir atvirkščiai, – sakė G.Nausėda.
„Vidutinio darbo užmokesčio garantavimas yra visiškai savaime suprantamas civilizuotose Europos Valstybėse. Jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių demografinės problemos yra toli gražu ne paskutinės, yra sudėtinga užtikrinti atitiktį tarp darbinių pajamų ir senatvės pensijų bei kitų socialinių išmokų. Tada reikia žiūrėti, kokių priemonių mes galime imtis, norėdami pasiekti „Sodros“ fondo balansą“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė G.Nausėda.
Ekonomistas atskleidė, kas jam atrodo nepriimtina šioje sistemoje: „Pensijų didinimas, sulaukus arba belaukiant rinkimų, ekonomiškai nepagrįstas. Čia pat – didžiulės problemos, po to – pensijų mažinimas. Visiškai teisingai atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje pensijos kinta pagal politinius, o ne pagal ekonominius dėsningumus.“
Anot G.Nausėdos, taip neturėtų būti ir tikrai galėtų būti sukurti mechanizmai, tokie kaip pensijų indeksavimo sistema, kuri garantuotų laipsnišką, logišką, pagrindžiamą senatvės pensijų didinimą, kuris nepridarytų valstybei bėdos.
