Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje išrinktasis prezidentas teigė negalintis pasakyti, kad per savaitę vyko ženklių pokyčių kalbant apie valdančiosios daugumos formavimą. Tačiau jis pabrėžė matantis pastangas suformuoti valdžią.
„Tikiuosi, kad per artimiausias savaites išaiškės kažkokios vertybinės nuostatos, nes vien portfelių pasidalijimas būtina, bet nepakankama sąlyga. Tam tikras vertybines nuostatas matau, kad jos kristalizuojasi – dėl vaiko pinigų, progresinių mokesčių sistemos, nemokamo maitinimo, visa tai yra gerai, bet reikalausiu, kad jie būtų derinami su finansinio tvarumo sąlygomis“, – trečiadienį žurnalistams sakė G.Nausėda.
Jis tęsė, kad todėl neatsitiktinai antradienį konservatoriai su ministru Viliumi Šapoka kalbėjosi apie neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo stabdymą 2020-2021 metais.
G.Nausėdos teigimu, šiuo metu sprendimas dėl NPD didinimo stabdymo būtų pernelyg ankstyvas nematant kitų metų biudžeto kontūrų ir nežinant, kokios ambicijos bus socialinės politikos srityje.
„Gali atsitikti taip, kad šitoje vietoje reikės rinktis – arba mes įgyvendiname tas priemones, kurios yra numatytos ir dėl vaiko pinigų, ir dėl kitų dalykų, ir galbūt svarstydami tuo pat metu NPD – nebūtinai stabdymą, bet didinimo lėtinimą, – arba mes tiesiog paliekame mokesčių reformos situaciją tokią, kokia yra, ir atsisakome reikšmingesnio postūmio socialinės politikos srityje“, – kalbėjo išrinktasis prezidentas.
Tačiau jis pabrėžė, kad kol kas anksti sakyti, jog ekonominė situacija sparčiai keičiasi į blogąją pusę.
„Taip nėra, ir mes netgi matome, kad kai kurios prognozuojančios institucijos netgi didina savo prognozes BVP. Tačiau tokioje šalyje kaip Lietuva debesys gali atsirasti labai greitai ir tie debesys gali lemti, kad (...) finansinės įtampos gali pradėti jaustis labai greitai“, – pridūrė jis.
G.Nausėdos teigimu, dėl to ir reikia socialinės politikos ambicijas derinti su finansinio tvarumo reikalavimais.
Socialinės atskirties mažinimui, anot išrinktojo prezidento, reikia ne vienos, o kompleksinių priemonių – kalbėti reikėtų ne tik MMA, vaiko pinigų didinimą, bet ir apie NPD didinimą diferencijuojant pagal šeimos padėtį.
„Progresinės mokesčių sistemos tobulinimas taip pat nėra tabu“, – sakė jis. Tačiau G.Nausėda sakė, jog jam nerimą kelia siūlymai, kad reikia įvesti daugiau mokesčių tarifų, o viršutinius tarifus padidinti.
„Dabartinėje padėtyje padaryti tokį sprendimą reiškia nepadaryti nieko, – sakė išrinktasis prezidentas. – (...) Reiktų grįžti prie principo, kad skirtingi tarifai būtų taikomi ne pajamoms pagal kilmę, o pajamoms pagal dydį. Kad daugiau prie valstybės reikalų prisidėtų tie, kurie ir uždirba daugiau ir ne tiek svarbu, iš kokių šaltinių.“
Ne viskas labai gražu, bet ne viskas ir labai juoda
Vertindamas antradienį Seime prezidentės Dalios Grybauskaitės paskelbtą metinį pranešimą G.Nausėda sakė, kad negalima sakyti, kad viskas buvo labai gražu arba viskas buvo labai juoda.
„Pavyko pasiekti proveržio investicijų srityje, jos ateina ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į regionus. Ko pasigedau – didesnio dėmesio ir akcento švietimui ir ypač socialinei atskirčiai (...) Socialinės atskirties klausimas tampa valstybės integralumo arba socialinės taikos klausimu. Jei šioje srityje nieko nedarysime, tai ne tik prarasime žmones per emigraciją, bet turėsime sudėtingą socialinį klimatą“, – sakė jis.
G.Nausėda priminė, jog visiškai neseniai Europos Komisija pristatė išvadas dėl Lietuvos socialinės, ekonominės padėties, pateikė rekomendacijas.
„Jos ne naujos, bet pateiktos primygtinesne forma, nes aiškiai konstatuota, kad Lietuvos socialinė situacija ne tai kad negerėja, bet toliau lieka prastėjanti“, – pabrėžė jis.
G.Nausėda priešinsis valstybinių alkoholio parduotuvių ir vaistinių atsiradimui
Tačiau G.Nausėda pabrėžė, kad valdančioji koalicija turėtų pripažinti, jog buvo padaryta klaidų.
„Buvo tam tikrų sprendimų, kurie veda mus į šoną nuo rinkos ekonomikos ir tai tikrai nėra sprendimai, kurie padėtų įgyvendinti gerovės valstybę. Aš turiu galvoje idėjas, kuriomis stengiamasi išryškinti valstybinio kapitalizmo pranašumus, nors mano nuomone tokių paprasčiausiai nėra. Todėl kuomet atsiranda rinkoje be privačių rinkos dalyvių valstybiniai, aš manau, kad tai yra didelė problema“, – kalbėjo jis.
G.Nausėdos teigimu, tik išoriškai tai atrodo kaip didesnės konkurencijos kūrimas, tačiau tai yra privilegijuoto rinkos dalyvio atsiradimas.
„Valstybinis rinkos dalyvis arba matomais, arba nematomais saitais susijęs su įstatymų leidžiamosiomis institucijomis ir anksčiau ar vėliau atsiranda pagundos nustatyti ypatingas rinkos sąlygas ir tada konkurencijos principas iškraipomas“, – sakė jis.
G.Nausėda pabrėžė, kad nors dabar idėjos nevirto kūnu, jis jau dabar reiškia susirūpinimą dėl to, kad šios idėjos gajos ir populiarios, turėdamas omenyje anksčiau valdančiųjų minėtas idėjas įkurti valstybines vaistines ir alkoholio parduotuves.
Komandą buria tyliai
G.Nausėda taip pat pranešė, kad skaidys ekonominės ir socialinės politikos patarėjų korpusą Prezidentūroje į dvi grupes, rašo BNS.
„Ji skaidysis į Ekonomikos ir finansų grupę, viena, ir antra grupė galėtų būti Socialinės apsaugos ir sveikatos reikalų grupė“, – žurnalistams sakė G.Nausėda.
Pasak jo, šiuo metu Prezidentūroje įsteigta Ekonominės ir socialinės politikos grupė yra neproporcingai didelė kitų grupių atžvilgiu.
Jis kol kas neįvardija būsimųjų patarėjų pavardžių ir žada tai padaryti iki inauguracijos liepą. Tačiau išrinktasis prezidentas patvirtino beveik sutaręs su būsimu vyriausiuoju patarėju teisės klausimais.
„Tai yra žmogus, dirbantis valstybės tarnyboje šiuo metu, puikus teisininkas ir, svarbiausia, principingas žmogus“, – kalbėjo G. Nausėda, kurį cituoja BNS.
Pasak jo, galimos pavardės aiškėja ir kalbant apie Ekonomikos ir finansų grupės bei Nacionalinio saugumo grupės vadovus.
Anot naujienų agentūros, kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė turi septynis patarėjų korpusus – Ekonominės ir socialinės politikos, Nacionalinio saugumo, Švietimo, mokslo ir kultūros, Teisės, Vidaus politikos ir Užsienio politikos grupes bei Spaudos tarnybą.
G. Nausėda taip pat pranešė ketinantis tęsti D. Grybauskaitės inicijuotą socialinę kampaniją „Už saugią Lietuvą“.
