„Tokio labai galbūt artikuliuoto pasakymo, kad penktasis straipsnis yra neginčijamas, šventas, mes vis dar laukiame. Tikiuosi, kad tai vienokia ar kitokia forma bus ir padaryta (Ankaroje – BNS)“, – LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį kalbėjo šalies vadovas.
„Kita vertus, kuomet kalbama apie tai, kad ne visos valstybės vienodai prisideda prie kolektyvinio saugumo principo, aš laikyčiau, kad prezidentas D.Trumpas tiesiog pergyvena dėl to, kad visos valstybės vienodai suprastų savo atsakomybę ir kad nebūtų kažkokių mažiau prisidedančių ir daugiau prisidedančių klubas“, – pažymėjo G.Nausėda.
Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Vis dėlto tam, kad būtų imamasi veiksmų, reikalingas visų NATO šalių pritarimas.
Iki šiol šis straipsnis buvo aktyvuotas vieną kartą – 2001-aisiais, po JAV įvykusių rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.
G.Nausėda sakė besitikintis solidarumo ir supratimo, kad kolektyvinė gynyba nėra tik kelių su Rusija besiribojančių valstybių, bet viso Aljanso problema.
„Jeigu šito supratimo rasis daugiau po Ankaros susitikimo, aš laikysiu, kad tas susitikimas pavyko“, – nurodė prezidentas.
Jis pridūrė, kad „artimiausiomis savaitėmis“ gali būti pateikti atsakymai dėl JAV karių buvimo Lietuvoje, tačiau prezidentas nežino, ar tai įvyks prieš, ar po viršūnių susitikimo.
„Tie signalai, kuriuos mes gauname, viena vertus, yra pozityvūs, kita vertus, prašantys šiek tiek kantrybės, nes dėliojamas bendras paveikslas, kurį galime pavadinti JAV karių dislokavimo visoje Europoje paveikslu“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Lietuvos dalis yra galbūt pakankamai nedidelė šitame paveiksle. Nepaisant to, mums labai reikšminga. Tiesiog iš mūsų prašoma šiek tiek laiko, kol bus priimti sprendimai dėl viso paveikslo, ir tada mes matysime, kur jame yra Lietuva“, – pažymėjo šalies vadovas.
BNS skelbė, kad liepos 7–8 dienomis Turkijos sostinėje tikimasi sulaukti visų 32 valstybių narių lyderių. Ankaroje vyksiančiame susitikime NATO narės turėtų aptarti gynybos finansavimo klausimus ir besikeičiantį JAV vaidmenį Aljanse.
Tarp lyderių bus JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kurio grasinimai pasitraukti iš NATO ir sumažinti amerikiečių karių skaičių sukėlė neaiškumų dėl Aljanso ateities.
