Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Globos namų pertvarka Varėnoje: bendruomenės pasipriešinimas ir interesų painiava

Vaikų globos namuose
T.Biliūno ir asmeninio archyvo nuotr. / Asociatyvi nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
A A

Įsibėgėjus globos namų pertvarkai sklinda žinios apie sėkmingai uždarytas globotinių įstaigas Kaune, Marijampolėje ar Vilniuje. Tačiau pokyčiai – ne visur kaip iš pypkės. Varėnos rajono savivaldybė, Šilo gatvėje išsirinkusi perspektyvų Naujųjų Valkininkų globos namų „Spengla“ auklėtinių būstą, susiduria su pasipriešinimu – bendruomenė baiminasi ne tik nesaugios kaimynystės, bet ir interesų konflikto – perspektyvaus namo savininkę bei Švietimo centro vadovę sieja giminystės ryšiai.

Varėnos rajono savivaldybė apie planą pirkti du gyvenamuosius namus (vieną mieste, kitą rajone) pranešė dar gegužę ir iškėlė sąlygą – gyvenamojo namo naudingasis plotas turi būti ne mažesnis kaip 140 kv. m. Birželį, nesulaukusi pakankamai pasiūlymų, savivaldybė paraiškų teikimo terminą pratęsė, sąlygą sušvelnino iki 112 kv. m. ir sulaukė 7-ių pasiūlymų. Vienas jų – adresu Šilo g. 12.

A.Verbickas: į tuos vaikus turime žiūrėti kaip į savo

Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas neslepia, kad pasiūlymas perspektyvus, bet ir kitos paraiškos kol kas neatmestos. „Yra kita medalio pusė“, – priduria A.Verbickas bei užsimena apie užklupusį visuomenės pasipriešinimą.

„Kiekvienas vaikas, kuris gyvena „Spengloje“ – gali ir mūsų vaikai ten atsidurti, mes nežinome, kaip gali būti gyvenime. Į tuos vaikus mes turime žiūrėti kaip į savo. Bendruomenė į juos žiūri kaip į gyvulius [...]. Taip negalima žiūrėti į vaikus“, – teigia jis.

Bendruomenė bijo prarasti ramybę

Šilo gatvės gyventojai, prieštaraujantys bendruomeniniams namams jų kaimynystėje, surinkę 51-ą parašą, prašo savivaldybės „apginti jų interesus“, teigia norintys ramios senatvės ir saugumo.

Šilo gatvė yra Varėnos pakraštyje. Joje – vien individualūs gyvenamieji namai, stovintys vienas šalia kito abipus gatvės.

„Žemės sklypai yra maži (šeši arai), teritorija labai tankiai užstatyta, namai ir sklypai buvo numatyti gyventi mažoms šeimoms. Beveik visi gatvės gyventojai yra pensinio amžiaus, todėl norime ramybės ir saugumo. Statėme individualius gyvenamuosius namus, sudėjome uždirbtas pajamas, kad būtų kuo mažiau triukšmo, kad būtų saugi kaimynystė, kad būtų rami senatvė. Prašome apginti mūsų interesus ir rasti kitus variantus – pirkti namus su didesniais žemės sklypais, kad būtų sprendžiamas vaikų užimtumas“, – dėstoma rašte.

Gyventojai tvirtina turinys žinių, kad savivaldybės nusižiūrėtame name jų gatvėje ketinama apgyvendinti 8 vaikus ir dvi šeimininkes.

15min.lt nuotr./Namas Šilo g. 12
15min.lt nuotr./Namas Šilo g. 12

Savivaldybė: vienašaliai sprendimai – ne mūsų metodai

Savivaldybė, kol kas nesureagavusi į raštą, teigia sieksianti kompromiso. „Ignoruoti negalime nei vienos, nei kitos pusės – ieškome kompromiso [...], kviesime bendruomenę, kalbėsimės ir priimsime bendrą sprendimą. Vienašališkai tokie dalykai – ne mūsų metodai“, – tikina A.Verbickas.

Šilo g. gyventojas Lionginas Slavinskas aiškina nerimaujantis ne tik dėl vietos stokos, bet ir nesuprantantis administracijos polinkio rinktis būtent minėtą 152 kv. m. namą. Kaimynystėje namą turintis vyras teigia buvęs pas merą Algį Kašėtą ir išgirdęs, jog Varėnoje „Šimelionienės namu“ vadinamas būstas nėra tarp prioritetinių pasirinkimų, kad yra daug geresnių pasiūlymų, tačiau dabar aiškėja, kad yra kitaip.

Jo nuomone, savivaldybė proteguoja Varėnos Švietimo centro direktorės Janinos Šimelionienės, kurios krikšto dukrai (seserėčiai – aut. past.) ir priklauso būstas, interesus.

Varėnos rajono sav. nuotr./Alvydas Verbickas
Varėnos rajono sav. nuotr./Alvydas Verbickas

„Tokių dalykų pas mus nėra ir net nebus, kad [galima būtų] kalbėti apie kažkokius giminystės ryšius. Galbūt jie norėtų kažko panašaus – čia nei su Švietimo centru, nei su Varėnos seniūnu tikrai nebus supainioti viešieji ir privatūs interesai. Net kalbos negali būti tokios“, – tvirtina A.Verbickas.

Pati J.Šimelionienė teigia nesidominti, nesirūpinanti ne savo nuosavybe ir nieko nežinanti.

„Tikrai turiu krikštaduktę ir tikrai žinau, kad ji šioje gatvėje kaip nuosavybę turi namą. O ką ji daro su šituo turtu, manau, man klausti net neetiška. Dar kažkokį konfliktą įžiūrėti mano su krikštaduktės turtu... Aš sakau – tikrai nesu savivaldybės darbuotoja. Kažkada, taip. Kažkada dirbau savivaldybėje, Švietimo skyriuje. O dabar, nuo 2000-ųjų savivaldybėje nedirbu“, – sako ji ir priduria nepamenanti, kada kalbėjo su krikšto dukra.

„Spenglos“ vadovas: vaikų yra ir gerų, ir blogų

Laikinasis globos namų „Spengla“ vadovas Edmundas Baltikauskas sako, kad kol kas nesąs informuotas apie savivaldybės sprendimus ar naujus globotinių namus.

„Mes tik žinome, kad turime įsikelti iki gruodžio 31 dienos, – teigia jis ir tikisi, kad persikėlimo proceso metu bus užtikrinti vaikų interesai. – Svarbiausia, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, kad vyresnių klasių vaikai nebūtų perkelti į kitas mokyklas. Kitų didesnių reikalavimų nėra.“

Paklaustas, kaip vertina bendruomenės pasipriešinimą, E.Baltikauskas teigia su juo susiduriantis ne pirmą kartą, bet tikisi, kad kaimynai apsipras.

„Kai mus kėlė iš Spenglos kaimo į Naujuosius Valkininkus, bendruomenės pasipriešinimas irgi buvo. Bet mes gan greitai susitaikėme su bendruomene – vaikai sportuoja kartu – ir bendruomenės, ir mūsų vaikai ateina. Yra [vaikų] ir gerų, ir blogų. Lygiai tas pats, kas šeimoje. Tik vaikų, turinčių daugiau neigiamų emocijų, globos namuose yra daugiau, nes yra rizikos šeimų vaikų“, – pripažįsta įstaigos vadovas.

Pasigenda pinigų iš valstybės

„Spenglos“ globos namuose, jo teigimu, šiuo metu auga 37 vaikai, tačiau iki kitų metų birželio dalis jų sulauks pilnametystės ir globotinių skaičius sumažės iki 20-ies. E.Baltikauskas viliasi, kad savivaldybė pajėgs finansuoti į šeimynas susibūrusius vaikus, tačiau administracijos direktorius apie finansus džiaugsmingai nekalba – pripažįsta, kad net ir rinkti paraiškas buvo pakankamai keblu.

„Ir tai susiję su kaina. Mes nedisponuojame pinigais – kur, už kiek norim, už tiek perkam – nes valstybė pinigų nedeleguoja – viskas iš savo biudžeto. Valstybinė politika neturėtų būti tokia. Valstybė turėtų prisidėti, skirti lėšas, bet jų kol kas nėra“, – teigia A.Verbickas.

Institucinė globos namų pertvarka valstybei kainuos 77,5 mln. eurų. Vyriausybė ją planuoja įgyvendinti iki 2020 metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kovą skelbtais duomenimis, užsidarė arba reorganizavosi šie vaikų globos namai: Marijampolės vaikų globos namai „Putinas“ (valstybiniai, uždaryti), Pabradės vaikų globos namai (valstybiniai, reorganizuoti, vaikai gyvena bendruomeniniuose namuose), Vilniaus savivaldybės „Minties“ globos namai (uždaryti 2016 m.), „Žolyno“ vaikų globos namai (reorganizuoti, vaikai gyvena butuose), Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai (valstybiniai), Skalvijos vaikų globos namai (valstybiniai), Obelių vaikų globos namai (valstybiniai, reorganizuojami). Šiuose globos namuose dalis vaikų gyvena bendruomenėje, o dalis institucijoje.

Į bendruomeninius namus keliasi „Židinio“ globos centro (Lazdijų r.), Saugų vaikų globos namų (Šilutės r.), Klaipėdos „Ryto“ globos namų vaikai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min