Gautus testus, savivaldybių administracijų direktoriai turėjo išdalyti tyrimus atliksiančioms gydymo įstaigoms. Daugiausiai greitųjų testų teko Vilniaus, Kauno, Klaipėdos savivaldybėms, taip pat – Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Vilniaus ir Kauno rajonų, Marijampolės, Mažeikių rajono savivaldybėms.
Panevėžio miesto savivaldybei teko 1 898, Panevėžio rajono – 498 greitieji testai. Tačiau išsitirti ir sužinoti, koks yra testo rezultatas – teigiamas, ar neigiamas – panoro ne visi. Panevėžyje ir rajone nebuvo išnaudota visa greitųjų testų siunta.
Panaudos kitiems
Panevėžio miesto savivaldybės gydytojas Mindaugas Burba paaiškino, kad buvo gauti 1 898 greitieji testai.
„Švietimo įstaigos panaudojo 731 testą. Likusieji greitieji testai bus panaudoti kitų grupių – kultūros, socialinių darbuotojų – testavimui. Kadangi greituosius testus pedagogams reikėjo, po išdalinimo, išnaudoti per porą savaičių, tai likusią didžiąją dalį panaudosime kitoms grupėms“, – aiškino M.Burba.
Rekomendacija – ne reikalavimas
Pasiteiravus, kodėl greitaisiais testais pasinaudojo palyginti nedaug pedagogų, Savivaldybės gydytojas aiškino:
„Tai buvo rekomendacinio pobūdžio prašymas – ne reikalavimas. Todėl pedagogai elgėsi pagal save. Vieni jų pasinaudojo, kiti ne.“
Vieni mokytojai atsisakė
Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus sakė, kad rajono pedagogams testuoti gauti 498 greitieji testai.
„Testais pasinaudojo 318 pedagogų. Likutį panaudosime testuoti kultūros, socialinius darbuotojus. Kadangi ministerijos įsakymas – rekomendacinio pobūdžio, testus atliko ne visi rajono mokytojai. Vienu mokyklų pedagogai išvis atsisakė testų, o kitų – pasidarė testus“, – teigė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas K.Rimkus.
Aukštos rizikos grupė
Sveikatos apsaugos ministerija rugsėjo mėnesio pradžioje išplatintame pranešime aiškino, kodėl reikia pedagogams testuotis.
„Mokytojai priskiriami aukštos rizikos visuomenės grupei, kuri nuolat kontaktuoja ir lankosi vietose, pasižyminčiose didele žmonių koncentracija. Šiuo nemokamu testavimu siekiama išsiaiškinti ir įsivertinti, kokia visuomenės dalis gali būti persirgusi koronavirusu ir ateityje lengviau prognozuoti epidemiologinę situaciją“, – rašoma pranešime, kuriame pabrėžiama, jog greitieji serologiniai testai nėra tinkami esamo susirgimo diagnostikai, tad gavus teigiamą rezultatą dėl koronaviruso, švietimo įstaigų darbuotojams reikės išsitirti, ar šia liga neserga šiuo metu.
Vyksta tyrimas
Tiesa, jau anksčiau buvo pranešta, kad greitieji testai nėra visiškai tikslūs. Be to, manoma, kad menkam aktyvumui testuotis turėjo įtakos teisėsaugos atliekami tyrimai.
Dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Įtarimai pateikti šešiems asmenims, tarp jų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovams, tuometinei sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei, Vilniaus miesto tarybos nariui, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui. Jis priklausė Laisvės partijai, bet, pateikus įtarimus, jo narystė sustabdyta.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galėjo klastoti dokumentus ir pirkėjui pateikti melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
